Mes turime 305 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3376
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13563
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89593
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Bažnyčia „Evangelijos šviesa“ – šviesa vaikams

2017 m. liepos 29 d., šeštadienis Nr.53 (1682)

Prieš keletą metų pirmą kartą rašiau apie Švenčionyse, Strūnaičio gatvėje įsikūrusią Švenčionių evangelinio tikėjimo bažnyčią „Evangelijos šviesa“. Ir štai, sužinojęs apie ten veikiančią vaikų vasaros stovyklą, kurioje dalyvauja ne tik mūsų rajono vaikai, bet ir vaikai iš JAV, aš vėl apsilankiau maldos namuose „Evangelijos šviesa“. Jau iš tolo girdėjosi vaikų šurmulys. Gyvenimas virte virė. Su pastoriumi Anatolij Pavlovič pokalbį pradėjome nuo bendruomenės gyvenimo naujienų.

- Ačiū Dievui, mes po truputėlį augame. Džiaugiuosi, kad šiemet sutvarkyti visi dokumentai. Plečiam ir savo veiklą. Malonu pasiekti žmones su gera žinia, evangelija, gerais darbais. Jau treji metai, kai globojame tris daugiavaikes šeimas. Jie ne mūsų bažnyčios nariai, nelanko mūsų bažnyčios, bet tai nesvarbu. Turime komandą, kuri kartą per savaitę aplanko šeimas, nuveža maisto, būtiniausių priemonių. Šventėms tų šeimų vaikus atsivežam į bendruomenę, nes mes visada darome šventes vaikams. Aš džiaugiuosi, kad mes realiai galime padėti žmonėms. Jau metai, kai turime įsirengę valgyklą. Čia ir labdaringus pietus kartą per mėnesį rengiame. Čia irgi ateina mūsų bažnyčiai nepriklausančių žmonių. Žmonėms sudarome sąlygas ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti. Juk kartais bendravimas gali būti svarbesnis už maistą. Atskirtis – baisus dalykas. Į mūsų bažnyčią ateina nemažai žmonių, turinčių įvairių problemų, mes su Dievo žodžio pagalba stengiamės jiems padėti. Svarbu ir pas mus vyraujanti nuoširdumo atmosfera. Džiaugiuosi, kai žmonės, atsikratę problemų, pamato kitokį gyvenimą, patys skuba kitiems į pagalbą. Svarbu suprasti, kad yra gyvenimas su Viešpačiu, gyvenimas tikėjime, ir tie laimėjimai ne mūsų, o Dievo nuopelnas, - pradėdamas mūsų pokalbį apie Švenčionių evangelinio tikėjimo bažnyčios „Evangelijos šviesa“ gyvenimą pasakoja pastorius Anatolij Pavlovič.

- O koks jūsų bažnyčios santykis su kitomis bažnyčiomis, tikėjimais?

- Mes nesikišam į kitų bažnyčių, tikėjimų reikalus. Mes darome savo darbą, esame pašaukti skelbti Evangeliją, o Evangelija – tai geroji naujiena, išgelbėjimas per Jėzų Kristų, ir stengiamės daryti gerus darbus. Dieviška meile pasiekti kitų žmonių gyvenimus.

- O kaip kilo mintis surengti bendrą stovyklą su amerikiečiais vaikais?

- Lietuvoje panašios stovyklos rengiamos ne pirmą kartą. Su žaidimais skiepijami krikščioniški geri dalykai, kaip sąžiningumas, meilė tėvams, mokėjimas atleisti. Vaikai dabar įtraukti į virtualią erdvę, dažnai neturi įgūdžių, kaip žaisti paprastus žaidimus. Malonu, kad šiemet yra svečių iš JAV.

- O kaip jūs užmezgėte kontaktus su JAV?

- Viskas labai paprasta. Lietuvoje yra Sekmininkų sąjunga ir mūsų bažnyčia yra tos sąjungos narė. Ten yra organizacija „Vaikų žygis“, kurioje dirba misionierė iš JAV Šeron, kuri surenka jaunimą iš visos Lietuvos, ji padeda tokių stovyklų metu. Ir pas mus stovykloje jaunimo yra ir iš JAV, ir iš Lietuvos. Visi jie dirba su vaikais stovykloje. Smagu stebėti, kaip vyksta darbas, bendravimas. Mūsų stovykla vadinasi „Tarptautinė dienos stovykla“. Mes kalbame apie įvairių šalių kultūrą, susipažįstame su papročiais, maistu. Mūsų vaikai iš Švenčionių ir aplinkinių kaimų. Geriau investuoti į vaikus ir jaunimą, įskiepyti jiems krikščionišką tikėjimą. Mes gyvenam krikščioniškoj šaly, mes turim krikščioniškus pagrindus, Jėzaus mokymą. Ir jei tą stengiesi įskiepyti vaikams, jaunimui, rezultatas būna kitoks, nei stengiantis sugrąžinti į doros kelią gyvenimo klystkeliuose pasiklydusį žmogų. To siekiam ir šios stovyklos metu. Svarbu investuoti į vaikus, ir tai didelis nepigus projektas. Stovykla nemokama. Ir jei užaugęs vaikas pasakys: „Ačiū jums. Aš buvau nukreiptas geru keliu“, būsime savo tikslą pasiekę.

Į keletą klausimų atsakyti paprašiau ir misionierę iš JAV Šeron.

- Kokį įspūdį palieka Švenčionys?

- Šis miestas turi labai malonią tylą. Žmonės, su kuriais teko bendrauti, labai malonūs. Mes labai džiaugiamės galėdami būti čia.

- Kaip vyksta bendravimas tarp vaikų?

- Komandas sudarinėjome taip, kad būtų kam išversti, kad vaikai galėtų reikšti savo nuomonę. Prieš čia atvykdami, amerikiečiai žinojo, kad turi pasikliauti lietuviu, kuris padėtų. Tai leidžia amerikiečiui kalbėtis su vaiku, nes šalia yra vertėjas. Žinoma, iš pradžių buvo jaudulio, bet tai laikina.

- Ar būna situacijų, kai vaikai ar jaunimas apsieina be vertėjo?

- Kas dėl programos „Vaikų žygis“, tai ten vertėjo nereikia, nes ten dirbantis jaunimas supranta anglų kalbą. Aš pati dažniausiai nekalbu, suteikiu galimybę vaikams ir jaunimui.

- Iš kurios JAV valstijos čia atvažiavo jaunimas?

- Iš Ohajo valstijos, Portlendo.

- Ar turi panašumų Švenčionių krašto gamta su Ohajo valstija?

- Truputį turi. Pas mus ten yra tokių kalvų kaip čia ir auginamos kultūros panašios: kukurūzai, bulvės. Mūsų žiemos trumpesnės, ir ten apie 10 laipsnių šilčiau nei čia.

- Kokius įspūdžius išsivešite iš Švenčionių krašto?

- Mūsų atsiminimai dažniausiai būna susiję su Anatolijumi ir jo bažnyčia. Mes stengiamės padėti. Mūsų jaunimui labai patiko šis atvykimas. Kai kurie jau kalba apie norą sugrįžti, nors tam jiems reikės užsidirbti pinigų.

- Bendravimo grūdas pasėtas, iš jo kalasi daigai...

- Taip, ir tai puiku. Įspūdžiai geri, - su puikia nuotaika baigdami pokalbį sako Šeron ir Anatolijus, o aš šį pasakojimą norėčiau užbaigti Anatolijaus pasakytais žodžiais: „Bažnyčia turi tenkinti vietovės žmonių, kur ji yra, poreikius. Mes gyvename ne dėl savęs, o dėl bendruomenės.“

Ką gi, jei jau 25 metus Švenčionyse gyvuojanti evangelinio tikėjimo bažnyčia „Evangelijos šviesa“ turi savo bendruomenę, vadinasi, ji reikalinga.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis