Mes turime 368 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2333
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18534
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94564
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Didi širdis – Visagalio dovana

2017 m. balandžio 8 d., šeštadienis Nr.26 (1655)

Ištrūkti iš kasdienybės

Teatras – tai šventė, kuri visada džiugina širdį ir sielą. Ilgai laukėme kovo 30-osios, kelionės į Vilnių, į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, kad pasižiūrėtume į grožio, gėrio ir filosofijos pasaulį, kad nors trumpam atitoltume nuo šiandieną visuomenėje suklestėjusių ydų: melo, blogio, neteisybės, valstybininkų gobšumo, apgaulės, karjerizmo. Važiavome pamatyti nuostabųjį pasakojimą apie taurų herojų, pamatyti baletą „Don Kichotas“.

 

Nusilenkti didžiavyriui

Pasiekę Vilnių, patraukėme į Rasų kapines, kad nusilenktume Lietuvos dvasios gigantui, kovojusiam su blogiu, panieka, netolerantiškumu. Pagerbėme didžiavyrį Joną Basanavičių. Ant kapo padėjome raudonų rožių – mažą padėką, kad skamba Lietuvos vardas. Už gėles dėkojame dosniajai poniai Elenai Markevičienei.

Iš Rasų, apimti geros nuotaikos, važiuodami gėrėjomės senuoju Vilniumi, nes jis atrodo nuostabiai, bundančio pavasario apglėbtas.

 

Teatro užkulisiuose

Pasiekėme meno šventovę – teatrą. Čia mūsų laukė buvusi operos solistė Sofija Jonaitytė, dabar – teatro edukacinės programos koordinatorė. Ji mus pavedžiojo po teatrą, papasakojo, koks sudėtingas ir nepaprastas tai organizmas, kurio veiklą prižiūri ir koreguoja veik 600 specialistų: mechanikai, dailininkai, elektrikai, apšvietėjai, dekoratoriai ir t.t.

Atėjus šeštai valandai, sugužėjome į salę. Laukėme stebuklo.

 

Idealisto tragedija

Baletas „Don Kichotas“ yra sukurtas pagal ispanų rašytojo M.Servanteso, kurį dauguma mokykloje besimokydami girdėjo, gal skaitė kaip juokingą pasakojimą apie dar juokingesnį herojų. Prisiskaitęs riterių romanų, bajoras Don Kichotas įlenda į surūdijusius šarvus, pasiėmęs seną kuiną Rosinantą, širdies dama pasirenka tarnaitę Dulsinėją, į ginklanešius pasiima sumanųjį Sančą Pansą. Jis patraukia į Ispaniją padėti skriaudžiamiesiems. Tačiau taip įsijaučia į savo tikslus, kad pakariavęs su malūnais, suserga. Iš jo visi ima tyčiotis, niekina, stumdo. Kai trumpam nušvinta protas, herojus miršta. Miršta pasenusi visuomenės ideologija, o joje gyvenę žmonės tampa nereikalingi. Tokią tiesą matome šiandien!

 

Renesanso šedevras

Šis romanas yra svarbiausias Renesanso grožinėje literatūroje, didžiausias pasaulyje šedevras. Garsusis F.Dostojevskis, žmonių sielų žinovas, rašė, kad „Don Kichotas“ – liūdniausia knyga, nes parodo kelią, kurį lemta nueiti žmogui, nusivylusiam gyvenimu, nesugebėjusiam įveikti blogio“. Knyga yra apie taurią krikščionišką riterystę, kuri teigia, kad reikia būti drąsiu, tvirtu gynėju. Būti Don Kichotu nereiškia būti žavingu, nuostabiu, o reiškia nuolat kentėti, nes einant kančių keliu – Via Dolorosa – ateina palaima. Herojus moko visus žmones, kad lemta patirti skausmą, panieką, neteisybę, pažeminimą. Orus, dorovingas žmogus sunkumus, negandas turi nugalėti didvyriškai, su humoru, nors tas kelias yra sunkus, pavojingas, pražūtingas.

 

Gyvenimas – sunkus išbandymas

Šventasis Tėvas Paulius, kalbėdamas apie žmones – sielos gigantus, jų darbus siekiant doros, tiesos, teigė: „Viešpats pasirinko tai, kas kvaila tam, kad sugėdytų išpuikėlius, pasirinko kas silpna, kad sugėdytų galiūnus, kas žema, kad sugėdytų savanaudžius“. Romanas „Don Kichotas“ – filosofijos vadovėlis mirtingajam, nes leidžia suvokti, kad gyvenimas yra sunkus išbandymas. Kiekvienam tenka sunkiai nešti savo kryžių, siekti tiesos, neapkęsti melo.

 

Filosofija, muzika, judesys

Kūrinio „Don Kichotas“ filosofinį turinį subtiliai atliepia kompozitoriaus L.Minkaus (1826 - 1917) muzika, pilna gyvenimo džiaugsmo, tikėjimo gėrio pergale. Skamba užburiantis ispaniškas koloritas - nuotaika, ritmas, tempas. Antrame veiksme kaip galinga aura žiūrovus apkeri violončelės skambėjimo žavesys, kai jaunasis Bazilis ir įsimylėjusi Kitri skęsta apimti meilės stebuklo. Tas paveikslas tarsi patvirtina amžiną tiesą, kad meilė moko nebijoti klastos, pykčio, pinigų, net gi mirties.

Suskamba arfa. Tai – angelų instrumentas, kuris į sceną pakviečia Amūriukus – meilės stebukladarius, kad jie uždegtų žmonių sielose tauriausią jausmą – meilę. Tik mylintis žmogus yra Visagalio kūrinys.

Nuoširdi ir kūrybinga kompozitoriaus L.Minkaus draugystė su talentinguoju Mariusu Petipa (1818-1910), sukūrusiu virš 70 baletų, paliko neįkainojamą dvasinį turtą žmonėms. Spektaklio muzika leidžia suvokti, kokie karšti ir aistringi laimingosios Andalūzijos žmonės, šokantys iki visiško užsimiršimo savo tautinius šokius.

Baleto šokėjai – nuostabūs virtuozai. Žavi jų gracingumas, plastiškumas, meistriškumas. O svarbiausia, herojaus dvasinio pasaulio, išgyvenimų atskleidimas per plastiką, judesį, šokį.

 

Dar vienas baleto atgimimas

Artėjanti 200-oji M.Petipa gimimo sukaktis ir „Don Kichoto“ 150-osios metinės yra proga pasidžiaugti, kad choreografas Vasilijus Medvedevas vėl atgaivino žmonėms džiaugsmą – sukūrė spektaklį. Choreografas V.Medvedevas yra Sankt Peterburgo tarptautinio šokio festivalio įkūrėjas ir meno vadovas, sukūręs daugiau kaip 40 baletų.

Baletas „Don Kichotas“ apkeliavo visas didžiąsias pasaulio scenas. Lietuvoje buvo statytas 1936, 1954, 1968 1978 metais. Šio spektaklio premjera įvyko 2016 m. gruodžio mėn., pradžiugindama žiūrovus nuostabiomis rūbų, scenografijos spalvomis, kurios kaip gyvas gėlynas skleidžia nepaprastą grožį.

Negaliu nepasidžiaugti ir Martyno Staškaus, orkestro ir operos dirigento, meistriškumu. Jis pradėjo dirbti 1995 m., yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Maestro diriguojant dainavo V.Noreika, V.Juozapaitis, B.Maisuradzė.

Balete nedaug, tik „tarp eilučių“, M.Servanteso romano išminties, bet dėl to nesumažėja baleto žavesys, gyvenimo džiaugsmo triumfas.

Važiavome į namus vėlyvą naktį pakylėti, o mums atliepė pavasarėjantis dangus.

Angelė TELYČĖNIENĖ

 
Reklaminis skydelis