Mes turime 63 svečius online

Apsilankymų šiandien:857
Apsilankymų vakar:1056
Apsilankymų šį mėn.:7125
Apsilankymų iš viso:1564781

Svarbiausia misija – puoselėti valstybinius miškus

2017 m. balandžio 8 d., šeštadienis Nr.26 (1655)

Nuo kovo 15 d. miškas ilsisi – kirtimai ribojami dėl perinčių paukščių. Švenčionėlių urėdijoje jų ypač daug, taip pat ir retų. Šiuo savotišku ramybės periodu urėdijoje vyksta miško atkūrimo bei įveisimo darbai. Šiais metais bus atkurta 251 ha ir įveista 14 ha miškų. Laikinai papildomai dirbs apie 120 žmonių.

 

Dideli gamtos turtai

1939 m. įkurta Švenčionėlių miškų urėdija  prižiūri, saugo ir gausina didžiulius gamtos turtus.  Urėdijos miškai  užima apie  69 000 ha. Miškus prižiūri 20 eigulių, vidutinis eiguvos plotas 2150 ha.

58,4 procento urėdijos miškų yra saugomos teritorijos. Urėdijos teritorijoje yra 2 rezervatai –Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinis rezervatas. Pastarasis pasižymintis savo unikalia bioįvairove. Be to, urėdijos teritorijoje yra dar 40 įvairios paskirties draustinių. Juose ūkininkaujama pagal saugomų teritorijų teisės aktų, reglamentuojančių ūkinius darbus saugomose teritorijose, reikalavimus.

Miškų lankytojams urėdija yra įrengusi 2 pažintinius takus, 20 atokvėpio vietų, 16 poilsiaviečių, 9 stovyklavietes ir 6 kitokio pobūdžio rekreacinius objektus, iš viso 53 objektus.

 

Ne tik malkoms ar baldams

Švenčionėlių urėdija jai priklausančiuose miškuose  sėkmingai vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą. Pavyzdžiui, turėdama savo medelyną sodmenimis apsirūpina pilnai – kasmet jų parduodama apie 300-400 tūkstančių.

Per metus miškininkai vidutiniškai paruošia ir parduoda 115 tūkst. m3 apvalios medienos ir apie 6 tūkst. m3 skiriama vietos gyventojams apsirūpinti malkine mediena nenukirstu mišku. Pernai urėdija užtikrino nustatytą pelno normą ir gavo 200 tūkst. eurų grynojo pelno, kuris buvo investuotas į miškus.

2016 m. urėdija į rajono biudžetą sumokėjo vieną didžiausių sumų (137208  Eur), rangovams - 1 mln. 200 tūkst. eurų. Dauguma rangovų – vietiniai,  todėl pinigai liko rajone.

Tačiau medieną urėdija ne tik parduoda. Nuo 2015 m. ji pradėjo gaminti biokurą. Šalyje tą daro tik trys urėdijos. Per metus urėdija pati savo jėgomis iš malkinės medienos ir kirtimo atliekų pagamino ir pardavė 8,6 tūkst. m3 biokuro skiedros ir gavo 215 tūkst. Eur pajamų. Manoma, kad ateityje biokuro paklausa tik didės, tad urėdija papildomai įsigijo skiedrovežį biokuro transportavimui. 2017 m. planuojama pagaminamos skiedros kiekį padidinti iki 12 tūkst. m3 .  Urėdija dar papildomai  kiekvienais metais parduoda iki 8 tūkst. m3 kirtimo atliekų iš kurių taip pat yra gaminamas biokuras.

 

Keisis miškų valdymas

Miškų įstatymo pataisomis siūloma vietoj 42 juridinių asmenų (urėdijų)  įsteigti vieną – valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Oficialiai pažymima, kad pagrindinė šios įmonės funkcija – kompleksinė miškų ūkio veikla. Vyriausybės teigimu, pateiktas valstybinių miškų valdymo modelis paremtas pačių miškininkų pasiūlytais urėdijų dydžio ir darbų apimties kriterijais. Pagal juos ir nuspręsta palikti 25 miškų urėdijas. Kaip ir iki šiol, jos toliau vykdytų visas funkcijas, išskyrus bendrąjį įmonės veiklos administravimą, strateginių investicijų planavimą ir įgyvendinimą, taip pat tam tikrą prekybos mediena dalį. Po galutinės konsolidacijos, kuri turėtų prasidėti 2018-aisiais ir tęstis visus metus, naujoje valstybinių miškų valdymo struktūroje liktų dirbti maždaug 3620 darbuotojų iš dabartinių 4000.

Pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą, prekybos mediena sistema būtų pritaikyta vienai valstybinių miškų valdymo įmonei, išlaikant dabartinį principą, kad galimybę sudaryti sutartį dėl medienos pirkimo turi didžiausią kainą aukcionuose pasiūlę pirkėjai.

Žadama, kad ir po pertvarkos naujos įmonės padaliniuose bus samdomi smulkieji rangovai miško darbams ir teikiamos tos pačios paslaugos gyventojams bei  smulkiesiems ūkio subjektams, kaip ir dabartinėse miškų urėdijose.

„Miškas – tai Lietuvos gamtos ir žmonių turtas, už kurį yra atsakinga valstybė. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susiklostė ydinga praktika, kai savarankiškos 42 valstybinių miškų urėdijos, konkuruodamos dėl išlikimo, tai daro gamtos ir darbuotojų sąskaita“, –- tvirtina aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir paneigia nuogąstavimus dėl galimo miškų privatizavimo. Valstybės įmonės valdomas miškas ir toliau privalo išlikti valstybės nuosavybe. Tai gina šalies Konstitucija ir Miškų įstatymas.

 

alt       alt