Kai prieš dvylika metų verslininkas, įmonės „Alviva“ direktorius Vaclavas Aleksandrovičius su nedidele grupele jo sumanymais tikėjusių darbuotojų atsikraustė į Švenčionių rajoną, net jie patys nelabai tikėjo, kad 2017-uosius metus įmonė pradės ne tik išaugusi į daugiau kaip pora šimtų žmonių kolektyvą, bet ir įsikūrusi naujame moderniame pastate Švenčionėliuose.

Pradėję nuo nedidelio siuvimo cecho, kur darbuotojams tekdavo atlikti visus darbus nežiūrint pareigų, patiems valytis patalpas, per šiuos metus įmonė augo ir plėtėsi. Įmonėje norėjo darbintis žmonės, buvo surasti patikimi užsienio partneriai. Cechai Švenčionyse pasigerino darbo sąlygas, pasinaudojus Švenčionių darbo biržos parama buvo sukurta keliasdešimt naujų darbo vietų. Pasak Švenčionių darbo biržos vadovų, tai buvo didžiausias darbo vietų steigimo projektas rajone.

Atėjo laikas ir Švenčionėliams. Čia „Alvivos“ cechai buvo įsikūrę nuomojamose patalpose, kur darbo sąlygos buvo nekokios. Savivaldybei suteikus galimybę nusipirkti sklypą, tvarkėsi dokumentus ir brandino planus apie naują fabriką. Direktorius Vaclavas Aleksandrovičius, naujojo pastato atidarymo metu paklaustas, kas vis dėlto paskatino statyti naują siuvyklą ir ar nebuvę baisu pirmajam kurtis plyname lauke, pabrėžė, kad didžiausias jo įmonės turtas ir variklis – žmonės. „Jie labai sąžiningi, darbštūs, tvarkingi ir supratingi, - sakė verslininkas. – Jie tikrai verti dirbti moderniame ir šiuolaikiškame pastate, kur puikios sąlygos darbui ir poilsiui. O turėdamas tokią puikią komandą, neturiu dėl ko baimintis. Be to, esu didelis optimistas – su tokiu kolektyvu galima dar ne vieną fabriką pastatyti“.

Apie 3500 kvadratinių metrų ploto „Alvivos“ siuvimo fabrike Švenčionėliuose šiuo metu dirba 110 darbuotojų, įrengtas moderniomis kompiuterinėmis mašinomis aprūpinti sukirpimo cechas, erdvus – siuvimo. Yra ir eksperimentinis cechas, kuriame planuojama tobulinti savo gaminius ir kurti naujus.

Statybų įmonė „Conresta“ „Alvivos“ siuvyklą Švenčionėliuose pastatė per maždaug pusę metų. Šiuos statybų profesionalus V.Aleksandrovičius sakė galįs drąsiai rekomenduoti kiekvienam. Taip pat ir firmą, įrengusią geoterminį šildymą bei modernią rekuperacijos sistemą. Apskritai šioje siuvykloje daug dėmesio skirta ekologijai, taupiam visų energijos išteklių naudojimui ir darbuotojų patogumui.

Naujojo siuvimo fabriko, įsikūrusio Pašaminės g. 3, Švenčionėliuose, atidarymo šventėje dalyvavo daug garbių svečių – rajono valdžios atstovų, vietos verslininkų, kolegų ir draugų. Tarp jų – ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, kuris kartu su rajono meru Rimantu Klipčiumi ir fabriko savininku Vaclavu Aleksandrovičiumi perkirpo simbolinę juostelę bei tarė sveikinimo žodį. Ministras be kita ko pažymėjo, kad ypač džiugu, kai atidaroma gamybos įmonė, kurioje bus darbo vietų, kad verslininkas turi įdomių minčių ir planų ateičiai, bei pažadėjo tokioms iniciatyvoms visokeriopą ūkio ministerijos paramą. Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys sakė atkreipęs dėmesį, kad nemažai darbuotojų darėsi asmenukes fojė prie šviečiančio įmonės logotipo ir paragino visus pasidaryti asmenukes ir su direktoriumi, pasidalinti šia džiugia žinia apie atidarytą naują modernų fabriką su draugais, socialiniuose tinkluose, nes geriems dalykams Lietuvoje neretai pritrūksta to paskutinio štricho – pasidžiaugimo ir pasigyrimo gerąja to žodžio prasme.

Švenčionėlių klebonas Raimundas Macidulskas džiugiai pranešė, kad patalpos jau pašventintos, ir priminė, jog 2016-ieji buvo paskelbti Viešpaties Jėzaus gailestingumo metais, kuriais „Alvivos“ fabrikas ir buvo pastatytas, todėl įteikė direktoriui Viešpaties Jėzaus gailestingumo paveikslo kopiją, kuri saugos jį ir čia dirbančius žmones.

Į modernios siuvyklos įkurtuves gausiai susirinkę svečiai sveikino drąsų ir ryžtingą verslininką, įteikė įvairių dovanų, šiltais žodžiais ir su dovana į direktorių kreipėsi ir kolektyvo atstovai. O pats Vaclavas Aleksandrovičius nuoširdžiai padėkojo visiems, visiems, kurie bent kiek prisidėjo prie to, kad jo sumanymas įsikurti naujose patalpose būtų greitai ir sėkmingai įgyvendintas.

Ypač šiltus žodžius už palaikymą, pagalbą ir tikėjimą jis skyrė savo šeimai – dukroms Inesai ir Laurai bei mamai p. Marijai. V.Aleksandrovičius išreiškė viltį, kad norėtų, jog šalia jo naujosios siuvyklos įsikurtų ir daugiau verslo objektų, kur būtų sukurta darbo vietų, ir švenčionėliškiams nereikėtų išvažiuoti dirbti į sostinę ar kitus regionus arba emigruoti.

Įkurtuvių šventė buvo vainikuota vaišėmis, smagiu koncertu ir įspūdingu fejerverku, kurio kulminacija – danguje sušvitusi raudonų liepsnelių širdelė – meilės ir padėkos ženklas. Kad kuo ilgiau neužmirštų šventės, visi svečiai ir darbuotojai direktoriaus buvo apdovanoti elegantiška atminimo dovanėle su atspaustu naujosios siuvyklos pastato kontūru.

Irena POŽĖLIENĖ