Mes turime 384 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3401
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19602
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95632
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

„Snoro“ indėlininkų nuotykiai: prašymą grąžinti įmonės lėšas teikė SEB, o lėšos atsirado DNB

2011 m. gruodžio 21 d., trečiadienis Nr.94 (1141)

SEB bankas skelbia, kad praėjusį trečiadienį pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, iki pirmadienio jau išmokėjo 2,261 mlrd. litų, t. y. maždaug 60 proc. draudimo išmokų, mokamų per SEB banką.

Būtent tokia informacija buvo viešai skelbiama – Vilniaus apskrities įmonės turi teikti prašymus dėl „Snore“ įšaldytų lėšų grąžinimo SEB bankui. Įmonės taip ir darė – teikė prašymus, kantriai laukė, kai kurios gal ir dabar tebelaukia. Vienos įmonės vadovo papasakota istorija negali nenustebinti. Nesulaukusi lėšų, nors pateikė prašymą SEB bankui gruodžio 12 d., įmonė pirmadienį ėmėsi savo lėšų paieškos. Indėlių ir invseticijų draudimo tinklapyje netyčia aptikta informacija pribloškė – įmonės indėlį grąžina visai ne SEB bankas, kaip visoms buvusios Vilniaus apskrities įmonėms, o DNB. Tuo tarpu prašymas ir išrašas iš Registrų centro, kurio reikia laukti kelias dienas, ir, žinoma, išduodamas ne už dyką, pateikti SEB ir ten ramiausiai guli.

Vadovui paskambinus į SEB, atsakymas buvo trumpas: „Skambinkite į Indėlių ir investicijų draudimą, jie pateikė sąrašus“. Ramybės nedavė vienas klausimas – jeigu buvusią Vilniaus apskritį aptarnauja SEB, kaip įmonės lėšos atsidūrė DNB? Prisiskambinti į Indėlių ir investicijų draudimą tas pats, kas į Anapilį. Daugiau kaip pusvalandį pasiklausius klaikios muzikėlės belaukiant kol sujungs su specialistu, telefonas atsijungė. Kaip vėliau pasakojo jau pabuvoję tos įstaigos pastate žmonės, telefonų rageliai numesti ir niekas jais neatsiliepia, nors skelbiama, kad gyventojai konsultuojami. Bandymas gudrauti – skambutis į „Snorą“, kur tebeveikia indėlininkų „paguodos“ linija, tiesa, menkai tepaguodžianti, taip pat buvo bevaisis. Vėl ilgokai pasiklausius muzikėlės ir pranešimų trim kalbom, jog reikia palaukti, pagaliau malonus balsas telefonu paaiškino, kad sąrašus sudarė tas pats Indėlių ir investicijų draudimas, į kurį prisiskambinti neįmanoma, bet „Snoro“ atstovė sutiko pati tiesiogiai sujungti – gal tada atsilieps? Kur gi! Juk numestam rageliui tas pats, iš kur skambina.

Gordijaus mazgą atrišo skambutis į DNB. Vadovė patvirtino, kad įmonės pinigai DNB tikrai yra. Pasirodo, tai ne vienintelė mūsų rajono įmonė, kažkodėl priskirta Utenos apskričiai, tokių labai daug. Kai kurioms banko darbuotojai jau skambino, bet banke iki šiol klientų apgultis, tad skambinėti nelabai yra laiko. Turinčioms sąskaitas DNB įmonėms bankas iš karto perveda pinigus be jokių prašymų, šiuo metu atsidariusiems sąskaitas – taip pat. Norint, kad lėšos būtų pervestos į kitus bankus, galioja įprasta tvarka - reikia teikti prašymą ir Registrų centro išrašą. Jeigu kurios nors mūsų rajono įmonės dar iki šiol nėra atgavusios lėšų, jų reikia ieškoti ne SEB, o DNB.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ
 

 
Reklaminis skydelis