Mes turime 321 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4989
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15176
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91206
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionių rajono abiturientai šiais metais egzaminus laikė blogiausiai

2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis Nr.95 (1628)

Užkalinėjo mokyklas, dabar siūlo ir savivaldybes

Šių metų egzaminų rezultatų tyrimas rodo, kad prasčiausiai valstybinius brandos egzaminus laiko Švenčionių, Ignalinos ir Panevėžio rajonų abiturientai. Šią nemalonią mūsų rajonui žinią paskelbė žurnalas „Reitingai“.

Panevėžio rajono abiturientai blogiausiai išlaikė keturių dalykų brandos egzaminus: biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos. Nors Ignalinos rajono moksleiviai geriausiai šalyje laikė fiziką, jie atsidūrė tarp blogiausiai laikiusių biologijos, matematikos ir informacinių technologijų egzaminus.

Švenčionių rajone prasčiausius rezultatus abiturientai parodė lietuvių, chemijos ir istorijos žinių patikrinimuose.

„Jeigu mes seniau sakydavome, kad reikia kai kurias mokyklas užkalti, tai dabar turime net tokių savivaldybių, kurias reikėtų užkalti. Reikėtų samdyti nebe geltonuosius mikroautobusiukus, o geltonuosius trijų aukštų autobusus ir vežti į kitas savivaldybes (…), – spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Po reitingų paskelbimo nėra imamasi veiksmų. Pasak G.Sarafino, vertinimus mato ir meras, ir švietimo skyrius, ir mokyklų vadovai, ir švietimo strategai, bet praeina pusmetis, ir pamatome, kad nukritome dar žemiau.

 

Skyrius buvo be vedėjo vos ne dvejus metus

Katastrofišką egzaminų lygį dabar, kai jį paskelbė „Reitingai“, pamatė ir rajono savivaldybės labai ilgu pavadinimu - Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyrius ir suskubo teisintis – neva yra problemų, yra karčių nuosėdų ir pan. Ar kas nors tikite, kad nuo tokių aimanų pagerės padėtis ir nereikės siūlyti triaukščiu autobusu išvežti vaikų į kitų savivaldybių mokyklas? Hipotetiškai galima teigti, (o ir kas galėtų paneigti?), kad prie tokių rezultatų privedė keista mūsų rajono valdžios maniera po dvejus metus laikyti skyrius, įstaigas be vadovų, tik su l.e.p. (laikinai einantis pareigas). Tarybos posėdyje į opozicijos pastabą dėl nenormaliai ilgo delsimo skirti vadovus, meras Rimantas Klipčius atšovė, kad jokio skirtumo, kad vadovai laikini, tai tik įrašas, kuris nieko nereiškia. Taip atrodo rajono merui. „Reitingų“ tyrimas verčia manyti kitaip. Ko norėti iš švietimo įstaigų, kai skyriaus vedėjo nėra vos ne dvejus metus? Tiesa, šiuo metu vedėja jau paskirta. Nesigilinsime, kaip vyko procesas, iš kiek kandidatų buvo rinktasi. Dirbti su šia valdžia daugelis vengia, matyt, sunkiai ryžtasi net jų aplinkos žmonės, svarsto metus – kitus, kaip buvo su šiuo skyriumi, nes priešingu atveju beliktų suabejoti kandidatų į pareigas sugebėjimu išlaikyti valstybės tarnybos testus. Verta priminti, kad skyriaus vedėja tapo buvusi mero auklėtoja, bendrapartietė – liberalė ir artimas mero šeimai žmogus Teresa Sansevičienė (g.1955 m.). Gal naujame reitinge rajono švietimas pakils iš dugno?

 

Rajonas nyksta

Liūdna čia pasilikusiems, bet taip yra. Apie tai šįkart prabilau ne todėl, kad pabadyčiau nosį „naujai jaunai“ valdžiai, kuri kelią į valdžią sau klojo kaltindama „buvusiuosius“, jog rajonas tuštėja ir žadėdama grąžinti išvykusį jaunimą. Dabar rajonas tuštėja dar sparčiau, nes valdžios veiksmai ir sprendimai išveja vietinius specialistus, dusina verslininkus. Visa tai prisidėjo prie to, kad rajono abiturientai blogiausiai išlaikė brandos egzaminus. Rajone liko ne pats geriausias kontingentas. Tad nesąžininga būtų visą kaltę suversti mokykloms, reikia pasižiūrėti, su kuo joms tenka dirbti. Jeigu prieš dešimtmetį dar buvo stojamieji egzaminai į gimnaziją, tai dabar eina visi, kas nežino, kur dėtis. Bijanti prarasti darbą, todėl prašiusi neskelbti savo pavardės mokytoja atviravo, kad gimnazijose yra klasių, kur didesnė dalis gimnazistų nesuvokia, apie ką kalbama pamokoje. Iš nuostabaus paklausiau, kaip jie pateko į gimnaziją. Mokytoja atsakė: „O ką daryti? Išbrukti juos ir mokytojams likti be darbo? Ir taip daugelis mokytojų turi visai mažai pamokų“.

 

Daugiausia kalbama apie mokytojų atlyginimus...

„Reitingų“ redaktorius pastebėjo tai, ką matome ir mes visi:„Kokybei reikalavimų nelabai daug kelia ir naujieji valdantieji politikai, nėra kalbama apie kokybę iš principo, yra kalbama apie krepšelius ir mokytojų atlyginimus.“ Nuolat svarstoma, kaip užtikrinti mokytojų atlyginimų didėjimą, kai vaikų sparčiai mažėja. Šios problemos fone mokiniai tarsi pamirštami.

 

Geriausios mokyklos – didmiesčių

Vertinant geriausių šalies gimnazijų penkiasdešimtuką, sąrašo viršuje tradiciškai daugiausia didmiesčių ugdymo įstaigų, ypač sostinės: Vilniaus licėjus, Vilniaus Jėzuitų gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir kitos. Tarp geriausius rezultatus šiemet laikant valstybinius brandos egzaminus parodžiusiųjų – ir Klaipėdos licėjaus, Kauno technologijos universiteto, Kauno jėzuitų, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijų abiturientai. Anot žurnalo sudarytojų, šiemet tarp 366 gimnazijų nebuvo nė vienos, kurių visų mokinių lietuvių kalbos brandos egzaminų balas būtų 86 ar aukštesnis.

Geriausius rodiklius, atsižvelgiant į žurnalo duomenis, be didmiesčių parodė Širvintų rajono, Birštono savivaldybių moksleiviai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis