Patekės įspūdingiausios žiemos žvaigždės

Giedrais gruodžio vakarais matysime tekančius įspūdingiausius žiemos žvaigždynus: Taurą, Dvynius, Šienpjovius (Orioną), Šunį. Temstant pietuose išryškės aukštai iškilęs Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persejo ir Vežėjo žvaigždynų. Beveik virš galvos žėrės įspūdingas W raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškils gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Šienpjoviai, seniau dar vadintas Pjovėjais bei Kūlėjais. Į visas puses nuo jo, tarsi pažymėdamos didžiulio lauko ribas, žėrės išsibarsčiusios kitos ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras, Poluksas; tiesiai viršuje, beveik zenite – Vežėjo žvaigždyno Kapela; dešiniau ir žemiau jos – rausvasis Tauro Aldebaranas.

Vakarinė taps Kalėdų žvaigžde

Venera-Vakarinė vakarais itin ryškiai švytės virš pietvakarių horizonto iškilusiame Ožiaragio žvaigždyne. Kasdien vis aukščiau kildama ir šviesėdama ji taps tikra Kalėdine žvaigžde savo išskirtiniu švytėjimu visus sukviesiančia prie didžiausios metų šventės apeiginio stalo.

Marsas, būdamas nepalyginamai blausesnis už Vakarinę, vakarais išryškės aukštai pietuose kairiau ir aukščiau nuo Vakarinės, tame pačiame Ožiaragio žvaigždyne. Nors jo šviesis vis dar silpnės, tačiau vakarais jis bus matomas vis aukščiau ir ilgiau. Mėnesio viduryje Marsas persislinks į Vandenio žvaigždyną ir gerai išsiskirs tarp blyškių šio žvaigždyno žvaigždžių.

Jupiteris tekės paryčiais Mergelės žvaigždyne ir prieš auštant bus matomas aukštai iškilęs virš pietų horozonto. Gruodžio 22-23 d. pro Jupiterį praslinks dylantis Mėnulio pjautuvas.

Saturno ir Merkurijaus nematysime.

Dvyniuose susikryžiuos meteorai

Gruodžio 7-17 d. galima bus pasigrožėti vienu įspūdingiausių meteorų srautų Geminidais. Šis srautas vadinamas Geminidais todėl, kad pratęstos meteorų skriejimo kryptys kertasi Dvynių žvaigždyne. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas kildinamas ne kaip įprasta iš praskriejusios kometos uodegos, bet iš asteroido, vadinamo 3200 Faeton (Phaethon), dalelių. Daugiausia meteorų laukiama naktį iš gruodžio 13 į 14 d. Maksimumo metu turėtų praskrieti apie 120 meteorų per valandą, tai apie 2 meteorų žybtelėjimai per minutę. Tačiau šiemet Geminidų stebėjimo sąlygas blogins Jaučio žvaigždyne švytintis pilnas Mėnulis. Tačiau vis tiek, jei tik bus giedra, verta nepabūgti nakties žvarbos ir užvertus galvą į dangų pasimėgauti ryškiaspalviais meteorų žybsniais.

Trečią kartą sušvis supermėnulis

Gruodžio 14 d. pilnu tapęs Mėnulis šiais metais jau trečią kartą iš eilės gaus „supermėnulio“ titulą. Šį vakarą patekėjusi Mėnulio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta, nes mūsų planetos palydovas pilnu taps būdamas arčiau Žemės. Tai jau trečias iš vienas paskui kitą sekusių supermėnulių šiais metais. Pirmieji du supermėnuliai švytėjo spalio 16 d. ir lapkričio 14 d. Paprastai supermėnulio reiškinį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių.

Gruodžio 21 d. 12 val. 45 min. įvyks žiemos saulėgrįža. Tai bus trumpiausia metų diena truksianti 7 val. 14 min. 20 sek. Nuo šiol Saulė ims grįžti – diena pamažu ilgės. Iki sausio 6 d. diena pailgės, kaip sakydavo mūsų senoliai, per gaidžio žingsnį. Tuomet ji danguje išbus beveik 15 min. ilgiau nei trumpiausią metų dieną.

Jonas VAIŠKŪNAS