Mes turime 264 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:104
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14039
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:156032

„LEADER“ įnešė į kaimo vietoves kūrybinės dvasios

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis Nr.92 (1139)

Paskelbusi 2-ąjį kvietimą teikti vietos projektų paraiškas, VVG „Švenčionių partnerystė“ lygiagrečiai vykdo ir potencialių pareiškėjų mokymų projektą. Jau įvyko Informaciniai seminarai seniūnijose, kuriuos vedė patys VVG darbuotojai. Praėjusią savaitę VVG surengė pareiškėjams žinomo šalyje bendruomenių konsultanto Vytauto Mickaus, su mūsų rajono bendruomenėmis dirbančio nuo 2003 m., mokymus.

Apie paraiškų rengimo subtilybes, pareiškėjų galimybes ir projektų naudą kaimui kalbamės su konsultantu Vytautu MICKUMI.

 

Pareiškėjai darbuojasi kaip drausmingi mokiniai. Ko mokėtės per šias porą dienų?

Šiuo metu VVG vykdo antrąjį kvietimą teikti paraiškas pagal visas strategijoje numatytas priemones. Tai – rimti darbai. Pirma, kaimo atnaujinimas, į kurį patenka pastatų remontas, rekonstrukcija, taip pat viešosios infrastruktūros tvarkymas. Su šia pareiškėjų grupe dabar ir mokomės.

Antra strategijos priemonė – kvietimas teikti verslo paraiškas. Tai tie pareiškėjai, kurie pretenduoja į naujo verslo kūrimą arba jau turimo modernizavimą. Susitikimas su šiais pareiškėjais – dar ateityje.

Šiuo metu mokome žmones, kaip parengti paraiškas, laiku jas pateikti, atliekame namų darbus. Norėtųsi, kad jie nesamdytų konsultantų, o galėtų savo jėgom šį darbą atlikti ir nustatytu terminu pateikti reikiamus dokumentus.

 

Ar pareiškėjai pajėgūs tai padaryti?

Tikiuosi, po mokymų jie tai sėkmingai darys. Stengiamės išsiaiškinti visus niuansus, tiesiog mokymų metu pildome paraiškas. Be to, labai kvalifikuota Vietos veiklos grupės komanda, specialistai pasidalinę sritis. Jie taip pat konsultuos ir padės užbaigti paraiškų pildymą. Tik mokymų metu pasakojau vieną situaciją ir patariau nekartoti tokios klaidos, su kurios pasekmėmis susidūriau vėliau konsultuodamas vieną VVG. VVG ėmėsi atlikti visą darbą už pareiškėjus, ir rezultatas – susidarė vos ne beprotnamio situacija. Konsultavau toje savivaldybėje, aiškinomės, po truputį sudėliojome viską į savo vietas. Paraiškas turi rengti ir teikti pareiškėjai, o VVG darbuotojai turi konsultuoti pareiškėjus, tikrinti ir priimti paraiškas.

 

Bendruomenėms projektai - nebe naujiena. Ar ankstesnę patirtį galima pritaikyti, ar viskas keičiasi?

Daug kas keičiasi, bet patirtis gula kaip pamatai. Kai rengi paraišką pirmą kartą, sunku susidoroti net su teksto redakcija, atsakyti į klausimus, o patyrusiam žmogui tai jau nėra labai sunku ir sudėtinga. Pareiškėjai pirmiausia turi atsirinkti, į ką jie pretenduoja, konkretizuotis. Tada bus aišku, kokie dokumentai reikalingi, nes vienas sudėtingiausių darbų – juos gauti, ypač tiems, kurie tvarkys viešąsias erdves. Reikalavimai įvairūs, bet visais atvejais visus reikiamus dokumentus būtina pateikti kartu su paraiška. Vienu atveju pareiškėjai turi turėti detaliuosius planus, techninius projektus, statybos leidimus, kitu – teritorijų tvarkymo reikalavimai supaprastinti. Štai tokių dalykų ir mokomės su pareiškėjais.

 

Ar dokumentacija netaps kliūtimi?

Tikiuosi – ne. Kiek žinau, kai kurie pareiškėjai jau keletą mėnesių rengia techninę dokumentaciją, manau, jie viską suspės. Supaprastintus planus galima parengti per 2-4 savaites. Reikia tik geranoriškumo ir sutarimo su Teritorijų planavimo skyriumi, savivaldybės administracija, VVG. Juk čia bendras rajono interesas.

 

Ar ūgtelėjo pareiškėjų lygis nuo pirmųjų paraiškų?

Kalbos nėra. Klausytojų auditorijos supratimas visai kitas, motyvacija didesnė. Ir vis dėlto palyginti su kai kuriais rajonais – Kauno, Tauragės – aktyvumas mažesnis. Ten pretenduoja pareiškėjų 3-4 kartus daugiau, negu yra lėšų.

 

Konkurencija naudinga?

Stengiuosi neskatinti jos. Sėdame su keliais pretendentais ir ieškome geriausio sprendimo, kad visi liktų patenkinti, o ne varžytųsi.

 

Bandomojoje strategijoje karaliavusius minkštuosius projektus pakeitė kietieji. Kurie kaimui vertingesni?

Praktika parodė, kad kaimui vertingesni kietieji, į tai turi būti nukreipta strategija. Mano įsitikinimu, minkštieji projektai buvo grupės konsultantų ar ministerijos darbuotojų sugalvoti. Minkštieji projektai buvo daugiausia šventės, bet jos tapo tik pretekstu įsigyti ką nors naudingo – sutvarkyti aikštę, įsigyti įrangos ir pan. Šiuo metu jie traukiasi ir užleidžia vietą kietiesiems – infrastruktūros plėtrai, verslo skatinimui, tam, kas gerina gyvenimo kokybę.

Nesakau, kad visai nereikia minkštųjų – jiems taip pat reikia šiek tiek lėšų skirti, kad žmonės galėtų išleisti leidinuką apie savo kraštą, propaguoti savo kultūros paveldą, surengti šventę, išleisti lankstinukų.

 

Ką davė LEADER kaimui?

Jis labai nuspalvino žmonių gyvenimą, pabudino kūrybines galias. Pabradės miesto bendruomenė nori įsirengti miesto skverą, Pašaminė – parką. Pati visuomenė įsijungia į savo krašto grožio puoselėjimą, tvarkymą. Žmonės jaučia moralinį pasitenkinimą tai darydami. „LEADER“ įnešė tą dvasią.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ