Mes turime 309 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3352
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13539
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89569
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lapkričio danguje – du žvaigždžių laikrodžiai ir Leonidų meteorų žybsniai

2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis Nr.85 (1618)

Lapkričio vakarais išsigiedrijus dangui žibės ryškiausios vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega; šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela; pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras; rytuose Tauro žvaigždyne – Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje – Denebas.

Paukščių takas drieksis iš rytų į vakarus. Jame nesunku bus atrasti vieną paskui kitą iš eilės pasklidusius įspūdingus žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį.

Žymusis padrikasis Persėjo žvaigždyno žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejadės) ir Grįžulo ratai šiuo metų laiku bus puikiais nakties meto žvaigždžių laikrodžiais. Sietynas kartodamas Saulės dienos kelią: vakare – tekės, vidurnaktį – kulminuos, paryčiui – leisis; o Grįžulo ratų „rodyklis“, liaudyje dar vadinama „dišliumi“, visą laiką suksis rodydama po horizontu slenkančios Saulės vietą. Tad apie artėjantį rytą galima bus spręsti iš besileidžiančio Sietyno ir į rytų pusę nusigręžusio Grįžulo ratų „dišliaus“.

Venera-Vakarinė vakaro žarose žemai palei pietvakarių horizontą žibės Gyvatnešio žvaigždyne. Tik antroje lapkričio pusėje jau perėjusi į Šaulį ji ryškiai spindėdama pakils šiek tiek aukščiau virš pietvakarių horizonto.

Saturnas pirmoje mėnesio pusėje dar kiek įžiūrimas į dešinę nuo Vakarinės, lapkričio pabaigoje pradings vakaro žarose.

Rausvasis Marsas Ožiaragio žvaigždyne vakarais bus matomas virš pietų horizonto.

Jupiteris tekės paryčiais Mergelės žvaigždyne ir iki ryto iškils apie 20 laipsnių virš pietryčių horizonto. Lapkričio 25 d. rytą labai arti Jupiterio prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas.

Nors lapkričio 14 d. Žemę nušvietęs antrasis šių metų supermėnulis padovanojęs šviesiausią ir įspūdingiausią po 1948-ųjų metų pilnatį dar kartą taip ryškiai sušvis tik 2034 m., tačiau dar vienu šiek tiek mažesniu supermėnuliu būsime apdovanoti ir prieš šių metų Kalėdas – gruodžio 14 d.

Lapkričio 16-17 d. įvyks Leonidų meteorų srauto maksimumas. Maksimumo metu naktį iš 16 į 17 d. galima bus tikėtis pamatyti iki 15 meteorų per valandą. Dylančios Mėnulio pilnaties šviesa, deja, neleis išvysti silpnesnių meteorų.

Leonidų meteorų srautas pasireiškia kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą. Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Leonidai yra greičiausiai įskriejantys į atmosferą meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pažeria nepaprastai ryškių meteorų – bolidų. Nors Leonidų srauto maksimumas numatomas naktį iš lapkričio 16 į 17 d. tačiau verta į žvaigždėtą dangų pasižvalgyti ir vėliau, nes Leonidai reikšis iki pat lapkričio pabaigos.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis