Mes turime 308 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:628
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16829
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92859
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Savivaldybės neturi planų kaip rūpintis socialiniu būstu

2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis Nr.64(1597)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi savivaldybių pateiktus socialinio būsto plėtros planus, nustatė, kad daugelyje savivaldybių trūksta situacijos analizės, plėtros galimybių ir poreikių įvertinimo. Savivaldybės neturi vizijos kaip sklandžiai vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą statant, rekonstruojant ar perkant būstus.

Ministerijos pranešime rašoma, kad 2015 m. ir 2016 m. visų savivaldybių strateginiai plėtros planai, programos atitinka tik iš dalies arba visai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės nenurodo, kokiu būdu bus plečiamas socialinio būsto fondas (pvz., ar pirkimo, ar rekonstrukcijos, ar statybų būdu).

Dėl pastarojo būdo – statybų – kyla klausimas, ar tikrai jau reikia statyti, kai pastatytuose nėra kam gyventi? Juk emigracija nesiliauna. Visi žinome, kaip sunku pastaruoju metu parduoti būstą Švenčionių rajone. Butai po euroremonto parduodami pusvelčiui. Ko gero, tokių mažų kainų nebuvo kokių 20 metų. Tuo tarpu rajono valdžia viename iš ankstesnių tarybos posėdžių yra pareiškusi ambicingą sprendimą Pabradės mieste statyti naują daugiabutį socialiniam būstui. Toks rajono valdžios užmojis tiesiog glumina žinant, kad sparčiai tuštėjančiame rajone daugybė tuščių butų ir namų, kurių savininkai negali parduoti po metus ir daugiau. Visus laukiančius eilėje socialinio būsto galima būtų aprūpinti juo vienu mostu, užuot naujus namus stačius. Daug jaukių namukų kaimo vietovėse, kurias socialinio būsto fondo plėtimas galėtų atgaivinti, bet ir skandinavų patirties niekam nereikia. Prieš keletą metų buvo plačiai aptarinėjama įdomi istorija. Norvegai kvietė atvykti vaikų turinčią šeimą, kuriai buvo suteiktas visas namas ir visokeriopa parama. Tik vėliau paaiškėjo, kad šitaip buvo gelbėjama nuo uždarymo kaimo mokykla, kai kaime liko per mažai vaikų. Kodėl Lietuvoje nėra tokių projektų?

Kodėl gi reikia statyti naują socialinį būstą, kuris turėtų būti kaip laikina pagalba žmonėms? Yra vienas sutartinai nutylimas niuansas, kuris turėtų gerokai įžeisti gyvenančius įvairiose rajono vietovėse, ypač Švenčionėliuose, kur tuščių butų daugiausia. Socialiai remtini čia nenori gyventi. Daugelis nori į Pabradę. Gerai, kad ne Vilniaus prieigas...

Nuo 2015 metų įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, leidžiantis pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, bet apie tai rajone tarsi niekas nebūtų girdėjęs. „Socialinio būsto nuoma visada buvo ir yra savarankiška, įstatymais priskirta savivaldybių funkcija“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. O tai reiškia, kad visos naujovės turėtų pasiekti savivaldybės ausis.

Ministerijos savivaldybėms išsiųstu raštu pratęstas strateginių planų, programų pateikimo terminas nuo rugsėjo 5 iki rugsėjo 30 dienos, nurodžius, kad socialinio būsto fondo plėtros dokumentuose turi būti nustatyti strateginiai pokyčiai ir strateginiai tikslai, aprašomi ir pagrindžiami pasirinkti socialinio būsto fondo plėtros būdai, nustatyti siekiami rezultatai, numatomas lėšų poreikis.

Šiuo metu daugiau kaip 14 tūkst. žmonių (šeimų) laukia socialinio būsto. Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, būsto pardavimo bei kitų lėšų.

Pagal SADM inf. parengė Irena Pauliukevičienė

 
Reklaminis skydelis