Mes turime 349 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:315
mod_vvisit_counterŠią savaitę:315
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:142308

Uždraudusi šventėje alkoholį, pati rajono valdžia gėrė, kiek norėjo

2016 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis Nr.63(1596)

Miesto šventės žiūrovo pastebėjimai, arba Tiesiog nuomonė

 

Perskaičiau praėjusį šeštadienį išspausdintus straipsnius apie Švenčionėlių miesto šventę. Valdžios laikraštyje – per dešimt mero nuotraukų (kultas?) ir aikčiojimai, kad tokios šventės pasaulis nematė, „Švenčionių krašte“ - santūrus reportažas. Viskas gražu, bet dėl nuomonių įvairovės nutariau pasidalinti ir savo pastebėjimais apie kitą šventės pusę, kaip sakoma, kas reportažan nesudėta.

Kas mėgsta švęsti, bet kokia šventė gerai, o renginių rajone baisiai sumažėjo. Net Baltijos kelio sukaktis tinkamai nepaminėta. Visą vasarą kultūriniame vakuume nuobodžiaujantiems neišlepintiems Švenčionėlių miesto gyventojams praleisti vakarą šventėje buvo smagu – to niekas neneigia. Tegul ir pagal fonogramą (išskyrus „Biplan“) lūpas krutinantys atlikėjai, nieko tokio, bent patys gyvi, mergelės nemenkus apvalumus parodė, žinomas dainininkas moteriškes paglostė, o galiūnai net pakilnojo, kandidatas į Seimą galiūnas su kitais kandidatais į Seimą pasifotografavo. Ne už dyką – už viską sumokėta rėmėjų lėšomis. Tiesa, paramos prašymo forma originali. Pirmiausia paramos prašė išdidžiai – valdininkai verslininkams išsiuntinėjo standartinį laišką, raginantį paremti šventę. Matyt, norinčių „sumesti“ neatsirado daug. Tada sekė „prašymai“, kurių tonas priminė 1996-uosius – duok šventei tiek ir tiek. Sako, vienas verslininkas, pasipiktinęs dėl tokio įžūlumo, prašytojus lauk išbruko.

Netrukus verslininkai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais, gavo ir po dar vieną laišką – mero pasirašytą sprendimą, kad miesto šventės dieną valdžia tarybos sprendimu draudžia visame mieste prekiauti alkoholiniais gėrimais, stipresniais kaip 7,5 laipsnio. Suprantama, „bambalių“ draudimas neliečia...

Nesigilinsime, kiek toks draudimas teisėtas, kiek sukaktį šventusio miestelio verslas patyrė nuostolių, kai žmonės brendžiuko važiavo į Kaltanėnus, Švenčionis ar Ignaliną, bet juokinga, kad pseudodraudimui pakluso ne tik vietiniai, bet ir prekybos tinklai, net esantys kitame miesto gale. Nesitikėję tokių draudimų, normalūs gyventojai piktinosi, esą jie neketina į šventę kojos kelti, prekybininkai teisinosi, žodžiu, kilo erzelynė.

Tuo tarpu visa valdžia ir jos VIP‘ai savo pačių draudimo nesilaikė – pylė kaip į aulą ir viešai terasoje, ir toliau nuo visuomenės akių. Prisižiūrėjo žmonės ir į taurėmis besidaužiančius, ir šlitinėjančius politikus, net basomis šokančią vieną žinomą solidaus amžiaus švenčionėliškę ponią… Tuo tarpu liaudžiai teko tenkintis pigiu sidru ir su pavydu žvilgčioti į sočios ir atsigėrusios valdžios pusę. Arba važiuoti į Ignaliną, kur negalioja draudimai. Takoskyra tarp liaudies ir valdžios buvo aiškiai nubrėžta: -valdžia  šventė palapinėje, liaudis – lauke...

Žmonių buvo daug. Turbūt visiems „saviems“ buvo liepta „laikyti masę“, o gal vyrukai išlindo iš treningų ir pradėjo domėtis poezija ar Sibire galvas padėjusių tremtinių kapinių kryžių atstatymais.

Chaoso netrūko: koncertai vėlavo, elektra dingo, nors ilgametė kultūros centro direktorė jau atleista. Kai dingo elektra per Jonines, apkaltinta buvo direktorė, kalbama, tai tapo pretekstu ją ir iš darbo išgyventi. Dingus elektrai, žmonės pusvalandį praleido tamsoje, nežinioje ir tyloje, nes nėra elektros – nėra fonogramos, o parodyti balsą kviestiniai atlikėjai nesiryžo.

Žmonių šventėje buvo daug. Retėjančias švenčionėliškių gretas papildė svečiai. Atvyko bene visi, labai „mylintys“ šį miestą, tik kažkodėl gyventi jame nenorintys. O gaila, jeigu ši išeivių „puokštė“ gyventojų ir kurtų čia, šiandieną Švenčionėliai neatrodytų kaip po karo. Ką ten po karo – dabar dar tuštesni. Tik pažiūrėkite į prie Švenčionėlių istorijos spausdintas geležinkelio stoties nuotraukas – jose pilna žmonių. O dabar – tuščias peronas. Yra žmonių nebent ankstų rytą – išvažiuoja į darbą į Vilnių. Tiesa, vienas kitas į darbą atvažiuoja ir iš Vilniaus Štai kad ir dabartinis rajono meras Rimantas Klipčius – gyvena Vilniuje, o į darbą važinėja į Švenčionis. Nors pusdieniui, nes dažniausiai po pietų būna „vizitai Vilniuje“, kai tuo tarpu valdžios įstaigos visus susitikimus rengia, interesantus priima paprastai ryte...

Štai toks šventės vaizdelio papildymas su pamąstymais, kaip mėgsta sakyti žiniasklaida, „šaltinio valdžios viduje“. Kaip sakoma, ir aš su jais buvau, net kartu gėriau, žinoma, ne sidrą.

 

Nuomonę pateikęs asmuo paprašė net vardo neskelbti, nes šiame mažame rajone būtų lengvai atpažintas, o su bet kokia valdžia pyktis nenorėtų.