Mes turime 219 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:60
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4404
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:46171

Ramuviečiams sutartinės – tai meditacija, suvienijanti žmones, atnešanti darną ir ramybę

2016 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis Nr.61(1594)

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškėse vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama jaunimo etnokultūros stovykla. Stovyklos tema šįkart buvo  „Kuriame sutartinę”.

Kaip ir kasmet, buvau pakviesta vesti užsiėmimus. Pirmiausia pasiūliau užrašyti ant lapelių bent po vieną sakinį apie sutartines. Buvau maloniai nustebinta , net norėčiau pacituoti keletą pasisakymų:

„Sutartinės man yra būdas pasijausti vieniu su kitais dainuojančiais, įsijausti į visumą, šitaip pamirštant savuosius asmeniškumus, sėkmes ir nesėkmes“.

„Sutarinė – tai meditacija, suvienijanti žmones, atnešanti darną ir ramybę”.

„Sutartinė – nuostabus būdas susistyguoti pačiam”.

„Sutartinės man yra meditacija, kuri be pastangų leidžia pajusti ryšį su protėviais”

„Sutartinės – tai mūsų protėvių brangiausias turtas, kurį mums paliko”.

Tai tik keletas minčių apie sutartines, bet jos akivaizdžiai parodo, ko siekia stovyklos dalyviai – darnos, ryšio su kitais žmonėmis ir su protėviais, su savo šaknimis. Ir sutartinės jiems - būtent ta jungiamoji grandis.

Aptarėme ir papildėme žinias, o po to jau žiūrėjome filmą -  DVD kompaktinę plokštelę „Švenčionių krašto sutartinės. Trys kartos”. Vėl prieš akis iškilo malonūs širdžiai vaizdai – mūsų krašto sakralios vietos: Perkūnkalinis, Stajėtiškio piliakalnis, galiūnas Adamavo ąžuolas, vandeningiausiu Lietuvoje laikomas Lino verdenės šaltinis. Ir, žinoma, skambančios iš trijų kartų atlikėjų lūpų tokios mielos, artimos širdžiai Švenčionių krašto sutartinės. Vėl mačiau brangius Lazdinių – Adutiškio ansamblio giedorėlių veidus, vėl prieš akis iškilo jaunyste trykštančių Kazimiero Pranskaus vadovaujamo folkloro ansamblio sutartinių giedotojų vidinis pasitempimas ir tobulas atlikimas. Vėl prisiminiau man tokį brangų „Dobile” folkloro ansamblį. Filmo režisierių atkaklų ir talentingą Gvidą Kovėrą, garso operatorių Giedrių Litviną, kuris padarė tikrą stebuklą – garso įrašą natūralioje aplinkoje. Juk paprastai tokiu atveju įdainavimai atliekami garso įrašo studijoje ir ant jų „užklojamas”  vaizdas. O čia viskas vyko natūraliai. Prisiminiau karštą 2014 metų vasarą, kai žliaugiant prakaitui, bendromis jėgomis tempėme į Perkūnkalnį  sunkaus filmavimo krano dalis – mums tada pasirodė, kad sveria toną!

Tai buvo ne tik filmo peržiūra. Tai buvo dvasingumo pliūpsnis. Ir peržiūros dalyviai tą puikiai pajautė.

Po filmo peržiūros ir aptarimo vyko „praktinė dalis” - mokėmės giedoti Švenčionių krašto sutartines.

Jau ne kartą Dvarčiškių etnokultūros stovykloje vyko sutartinių mokymosi praktikumai. Tokį vedžiau ir šiemet. Į aukštą dangų sklido darniai ir sklandžiai atliekamų Švenčionių krašto sutartinių garsai. Sutartines stovyklos dalyvės giedojo įkvėptai, prašė jų daugiau, buvo akivaizdžiai susidomėję. O aš nejučia pagalvojau apie Ramuvos stovyklos gilią prasmę. Čia, sename, apdulkėjusiame Dvarčiškių kaimo kluone, trykšta stebuklingas lietuvių tautos gyvybingumo šaltinis! Čia ugdomas dvasingas jaunimas, vertinantis tautos ištakas, ieškantis ir atrandantis prasmę dvasinėje lietuvių liaudies kultūroje. Gerkite, mielieji, iš šio šaltinio gelmių, tai suteiks jums stiprybės!

Čia, Dvarčiškių kaime, Jono Trinkūno pradėtus darbus tęsia narsi ir tvirta jo gyvenimo bendražygė Inija. Ir trapūs jos pečiai pakelia be galo daug. Sėkmės Tau ir tvirtybės, mieloji Inija!

Violeta BALČIŪNIENĖ