Mes turime 297 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1363
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31417
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97032

Dievo Sūnaus Motina kaip tobulo tikėjimo slėpinys

2016 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis Nr.59 (1592)

Kiekvienais metais rugpjūčio 15-ąją iškilmingai švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, ir sykiu Žolinę – žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventę.

Marijos Dangun Ėmimo šventė yra viena seniausiai minimų iš visų Dievo Motinos garbei skirtų švenčių. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną Bažnyčioje šventinti laukų žoleles, gėles, augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad šios šventės pradžia siekia V a. nors manoma, kad šios dienos iškilmė buvo švenčiama ir iki V a. tik kitu pavadinimu. Ši iškilmė įvardijama kaip Švenčiausios Mergeles Marijos užmigimo šventė. Ir tik V a. šis pavadinimas pakeistas į Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimą. Savo ištakas ši iškilmė turi Jeruzalėje.

Dabar pažvelkime į šios iškilmės biblinį pagrindą. Šventajame Rašte tiesioginės nuorodos į Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo įvykį nerasime. Tačiau, tiek Senajame Testamente, tiek Naujajame Testamente aptinkame daugybę nuorodų, kurios mums kalba apie šį didingą įvykį. Pradžioje pažiūrėkime į Senojo Testamento tekstus ir pamatysime keletą stebuklingų išnykimų, tai visu pirma Pr. 5,24 paslaptingas Enocho paėmimas į dangų: „Enochas ėjo su Dievu. Paskui jo nebuvo, nes Dievas jį pasiėmė“, kitas stebuklingas momentas – tai keistas Elijo pakilimas į dangų: „Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo į dangų“ (2Kar 2,11); „Tu buvai paimtas aukštyn ugnies viesule, vežime su ugningais žirgais“ (Sir 48,9). Šie du Senojo Testamento asmenys yra tarsi prototipai, leidžiantys pagrįsti Mergelės Marijos ėmimą į dangų. Dar daugiau mums kalba dešimta 45 psalmės eilutė: „Tavo sosto dešinėje stovi karalienė“. Ir ši karalienė yra ne kas kita, kaip Dievo Motina Marija. O štai šiai dienai skirtos psalmės priegiesmis skamba: „Pakilk, Viešpatie, ir ateik į savo poilsio vietą, tu ir tavo galybės Skrynia!“. Šventojo Rašto eilutės kalba apie Kristaus prisikėlimą bei jo dangun žengimą, o galybės Skrynia įvardijama kaip Švenčiausioji Mergelė Marija.

O dabar nukreipkime savo žvilgsnį į Naująjį Testamentą. Tvirtai žinome, jog Senasis ir  Naujasis Testamentai tarpusavyje stipriai susieti ir visos Senojo Testamento pranašystės išsipildo būtent Naujame Testamente. Todėl tam, kad pilnutinai suvoktume, kas gi yra Mergelė Marija, mes turime savo žvilgsnį kreipti į Senąjį Testamentą. Šią nuostabią Mergelę mes galime įvardinti kaip Sandoros skrynią, kaip Viešpaties buveinę. Nes, kaip Senajame Testamente Sandoros skrynioje buvo Araono lazda; mana, kurią valgė žydų tauta, keliaudama dykumos keliais, ir dešimt Dievo įsakymų; taip Naujajame Testamente - Marija, pripildyta šventosios Dvasios nešiojo savyje Jėzų - tikrąją duoną, nužengusią iš dangaus, maitinančią mus gyvenimo piligrimystės kelionėje; aukščiausiąjį kunigą ir Gyvąjį Dievo žodį. O nagrinėdami Luko evangeliją, ypač Marijos susitikimą su Viešpaties angelu, ir nagrinėdami jų pokalbį, galime matyti kiekviename ištartame žodyje didelę svarbą, kaip antai angelo kreipinyje „sveika“ (chaire), kurį dar galima išversti kaip „džiaukis“, slypi mesijinio džiaugsmo išraiška; o kreipiniu „malonėmis apdovanotoji“ nurodoma, kad Marija yra malonės būsenoje ir yra Dievo ypatingos malonės objektas. Tai reiškia, kad Marija buvo skaisti, šventa ir laisva nuonuodėmės. Dar daugiau, Marijoje mes galime matyti tobulo tikėjimo pavyzdį. Todėl Dievas ją išsirenka kaip individualią ir subrendusią asmenybę visam laikui su jos siela ir kūnu, tokiu būdu apsaugodamas jos kūną nuo sugedimo, šėtono gundymo, teisės mirti ir amžinojo išnykimo. Maža to, kreipiniu „Viešpats su tavimi“ išsakoma idėja ir patvirtinama, jog Dievas Marijai patiki ypatingą vaidmenį išganymo plane.

Ir pagaliau Apreiškimo scenoje aiškiai parodyta, jog Marijos išrinkimas priklauso visapusiškai Dievo iniciatyvai ir jo malonei. Nuolankiai paklusdama Dievui, Marija tampa Dievo valios vykdytoja išganymo plane. Toks Marijos pritarimas leido Joje susijungti dviem tikrovėms - dangiškajai ir žemiškajai, todėl ji tapo gyvąja Dievo buveine. Apreiškimo Jonui 11 skyriuje, pristatydamas finalinį Dievo išganomosios veiklos etapą, autorius parodo, jog Marija, kaip gyvoji Dievo buveinė, su savo kūnu ir siela yra Dangaus Šventovėje. Marija yra Dangiškoje Šventovėje ne dėl savo nuopelnų, bet pirmiausia dėl Dievo žodžio įsikūnijimo ir dėl Dievo meilės jai, kuri apsaugojo ją – švenčiausiąją Mergelę Mariją nuo mirties. Dar daugiau, Marija yra Naujoji Ieva kuri atneša pasauliui Pergalę prieš šėtoną ir jo pasekmes.

Taipogi apokrifinė literatūra liudija apie Dievo Motinos budėjimą maldoje, laukiant savo pergalės vaisiaus. Ir yra nurodoma to priežastis: „Marija atrado malonę Dievo akyse“, tai yra kitų malonių šaltinis, dėl kurių Švč. Mergelė Marija su Jėzumi buvo paimta į dangų. Tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčios tėvai vieningai tvirtina, jog švč. Mergelė Marija buvo paimta į dangų dėl glaudaus ryšio su savo sūnumi. Popiežius Pijus XII kalbėdamas apie šį didingą įvykį teigė, jog Švč. Mergelės paėmimas į dangų buvo visų privilegijų bei dovanų karūnavimas. Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimas tarsi vainikuoja ir papildo ankstesnes Marijos privilegijas, plačiau ir aiškiau atskleidžia išmintingą harmoniją - Dieviškąjį planą, pagal kurį Dievas norėjo, kad Švč. Marija būtų laisva nuo bet kokio sutepimo, kylančio iš gimtosios nuodėmės. Atsižvelgiant į tas dvi neįprastas privilegijas, Dievo suteiktas Motinai Mergelei, Jos žemiškos piligrimystės pradžia ir pabaiga nušvito aiškia šviesa. Tobulas Jos sielos nekaltumas, laisvė nuo bet kokio sutepimo parodo neįprastą harmoniją, pilnutinį šlovinimą Jos mergautiniu kūnu. Ji, kaip buvo sujungta su savo viengimiu Sūnumi kovoje prieš pragaro žaltį, taip drauge su Juo dalyvauja šlovingame triumfe prieš nuodėmę ir jos pasekmes. Dar daugiau, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo įvykis yra paslaptis, kurioje glūdi visos žmonijos eschatologinio išganymo istorija. Dievo suteiktos Mergelei Marijai privilegijos lemia jos dangun ėmimą kaip galutinį įvykį. Būtent Dievo Motina savo karūnavimu atidaro kiekvienam iš mūsų „naują žemę ir naują dangų“ (Apd 21,1). Be to, Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimas yra ne tik Jos moralinės laikysenos pergalė prieš nuodėmę, bet taip pat ir bendrystės atnaujinimas tarp Dievo ir žmonijos. Tokiu būdu per Dievo Motiną mes, žmonės, esame Dievo apdovanoti amžinuoju gyvenimu. Mums tereikia sekti Švč. Mergelės Marijos pavyzdžiu – tikėti ir vykdyti Dievo valią.

Kviečiu kiekvieną prasmingai išgyventi šią didingą šventę – nuoširdžia malda paprašyti Švenčiausios Mergelės Marijos užtarimo ir Dievo palaimos.

Kun. Marijan APRIŠKO