Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje nelegalios migracijos srautai buvo gerokai sumažinti. Šiemet pasieniečiai pričiupo beveik trečdaliu daugiau nelegalių imigrantų nei 2008-aisiais, o sulaikytųjų nelegalių imigrantų, bandžiusių neteisėtai kirsti sieną, skaičius išaugo net trigubai. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovų, pasieniečių darbo kokybė pagerėjo dėl daugiausiai Išorės sienos fondo (ISF) programos lėšomis įsigytos pažangios įrangos, kuri leidžia greičiau susekti ir atpažinti sienos pažeidėjus.

„Pasitelkusi per pastaruosius metus įsigytą neteisėto sienos perėjimo nustatymui, atpažinimui ir prevencijai skirtą įrangą, Lietuva ženkliai sustiprino išorinių sienų apsaugą ir sudarė galimybes laipsniškai ją integruoti į bendrą Europos sienų stebėjimo sistemą, - sako VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas Donatas Škarnulis.

Anot jo, įsigytos naujos nuotolinio informacijos rinkimo priemonės leido aktyviau vykdyti operatyvinius veiksmus, siekiant nustatyti ir užkirsti kelią nusikalstamų veikų plitimui į kitas ES nares. „Vykdydami operatyvinius veiksmus nelegalios migracijos, kontrabandos, neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos, vogtų ir pervežtų per valstybės sieną transporto priemonių išaiškinimui ir prevencijai, ne tik sulaikome vis daugiau pažeidėjų, bet neutralizuojame kitus rizikos veiksnius, geriname prevenciją ir duomenų, galinčių tapti įrodymais, rinkimą“, - pažymėjo D. Škarnulis.

Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolės ir apsaugos atnaujinimo darbams finansuoti Lietuvoje buvo pasitelktas Išorės sienų fondas (ISF), kurio programa susideda iš dviejų dalių – išorės sienos apsaugos ir Specialiosios tranzito schemos. Pagal šio fondo 2009 m. metinės programos, kurios įgyvendinimas baigėsi š.m. birželio 30 d., išorės sienų apsaugos dalies keturis prioritetus Lietuvoje buvo įvykdyta projektų už beveik 80 mln. Lt, iš jų valstybės biudžeto lėšos sudarė 19,5 mln.

Šios lėšos buvo investuojamos ne tik į ES išorės sienų techninę įrangą ir infrastruktūrą, bet ir diplomatinių bei konsulinių atstovybių modernizavimą, pasirengimą naudoti Šengeno informacinę sistemą, Vizų informacinę sistemą, techninį ir kalbų mokymą, pareigūnų, konsulinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui. Iš viso ES sienų stiprinimui 2007-2013 m. Lietuvai skirta 483 mln. Lt.

Pasienyje su Rusija – sustiprinta apsauga

Ypatingą dėmesį VSAT pareigūnai skiria išorės sienos su Rusija bei Baltarusija apsaugai, kadangi čia aktyviausia nelegali migracija bei kontrabanda. Svarbiausiuose išorės sienos atkarpose jau įdiegtos bei numatomos diegti universalios kompiuterizuotos sausumos sienos stebėjimo priemonės. Šios įrangos įsigijimas yra svarbiausias ISF programos projektas, jo vertė 6,8 mln. litų.

Sausumos sienos stebėjimo įranga sudarys vieną bendrą nacionalinę sienų stebėjimo sistemą. Pagal 2009 metų ISF programą šiemet nauja įranga buvo papildytas Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomas ruožas Nemuno pakrantėje, pasienyje su Rusija.

25 km ilgio ruože buvo rekonstruoti esantys ir pastatyti nauji stebėjimo bokštai, juose sumontuota techninė įranga – radarai, vaizdo kameros ir kiti optoelektroniniai įrenginiai, pastatyta tarnybinių stočių patalpa, kurioje veikia programinės įrangos paketas, su juo dirba pareigūnai. Sudėtingesniuose ruožuose įrengtos sienos stebėjimo kameros, sensorinės signalizacijos sistemos. Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos stebėjimo sistema veikia nepertraukiamai visą parą.

„Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomas ruožas yra Nemuno pakrantėje ir pavasarinio potvynio metu apsemiamas, tad dėl sudėtingų gamtinių sąlygų žaliosios sienos apsaugos sistemos įdiegimas truko ištisus metus. Universalios sienos kontrolės sistemos nauda yra neabejotina, kadangi kamerų, termovizorių ir kitos elektroninės techninės įrangos pagalba leidžia visą parą bet kokiu oru stebėti judėjimą užkardų kontroliuojamuose ruožuose“, - teigė VSAT Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Tokios sistemos jau yra įdiegtos ir kitose Pagėgių užkardose – Bardinų ir Viešvilės. Jose taip pat iškilo nauji modernūs užkardų pastatai. Pasieniečių teigimu, įdiegus naujas sistemas bandymų neteisėtai kirsti sieną sumažėjo net 90 proc. Planuojama, kad tokios sienos stebėjimo sistemos atsiras ir kitose išorės sienų užkardose su Baltarusija ir Rusija.

Suseka ir tamsoje

„Šiuolaikinės technologijos padeda gerokai supaprastinti fizinę sienos apsaugą, tai yra, patruliai siunčiami tik pastebėjus įtartiną judėjimą konkrečioje vietoje. Kai nėra tiesioginio stebėjimo ar pasalos vykdymo galimybės, rengiamų ar vykdomų nusikalstamų veikų dalyviams sekti pasieniečiai pasitelkia vaizdo, garso ir ryšio sekimo įrangą, kuri šiuo metu naudojama žaliosios sienos ruožuose: ten, kur siena eina laukais, miškais, upėmis“, - pasakojo D. Škarnulis.

Iš ISF lėšų pasieniečiai įsigijo vaizdo ir garso informacijos perdavimo – priėmimo ir įrašymo įrenginius, nešiojamas šilumines kameras, kitas technines priemones, kurios bus naudojamos operatyvinėje veikloje.

Pasieniečių darbą ženkliai palengvino autonominė, sunkiai aptinkama, mobili vizualinės kontrolės įranga, skirta ilgalaikiam, paslėptam sienos stebėjimui, neteisėto sienos perėjimo ir kitų nusikalstamų veikų kontrolei bei prevencijai.

Kompaktiškos šiluminės kameros padeda nustatyti, o universali vaizdo ir garso informacijos perdavimo – priėmimo ir įrašymo įranga tiek šviesiu tiek tamsiu paros metu – užfiksuoti, atpažinti ir įrašyti nusikalstamas veikas ir jų dalyvius. „Įsigytos priemonės užtikrina sienos kirtimo fakto fiksavimą padidintos rizikos sienos ruožuose ir garantuoja sienos stebėjimą nenumatytų atvejų ar stacionarių stebėjimo sistemų gedimo metu“, - sakė D. Škarnulis.

Sulaikoma trigubai daugiau

Pasak VSAT atstovo D. Škarnulio, pažangia įranga atnaujinus daugelį ruožų, per pastaruosius metus sienos apsaugos sistemoje spragų ryškiai sumažėjo.

Jei 2008-aisiais VSAT pareigūnai sulaikė 1234 nelegalius imigrantus, tai šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 1623. Dar ryškesnis skirtumas pastebimas kalbant apie nelegalius imigrantus, kurie pagauti neteisėtai kertant sieną – jei prieš trejus metus buvo sulaikyti 69 tokie pažeidėjai, tai šiemet – 207.

„Apskritai didžiąją dalį nelegalių imigrantų sudaro Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Svarbu paminėti, kad nelegalaus imigranto sąvoka apima ne tik sieną kertančius žmones iš Afrikos ar Azijos, tokių piliečių nėra daug. Didžiąją dalį sudaro tie, kurie į Lietuvą atvyksta legaliai, tačiau jų buvimo laikotarpiu baigiasi vizos galiojimo laikas, tad jie tampa nelegalais“, - aiškino D. Škarnulis.

Nerijus GAIDAMAVIČIUS