Mes turime 352 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1566
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17767
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93797
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Inovacijos neša pinigus. O kaip kultūros srityje?

2016 m. birželio 11 d., šeštadienis, Nr.43 (1576)

VšĮ Ateities visuomenės institutas, įgyvendindamas projektą „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“, kuris bendrai finansuojamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos lėšomis, organizavo mokymų ciklą „Inovacijos kultūros įstaigose: dalinimosi patirtimi sesija“. Trijų dienų mokymuose, kurie labai inovatyvios mūsų rajono įmonės UAB „Firidas“ konferencijų salėje. Mokymuose dalyvavo Švenčionių, Ignalinos, Utenos, Lazdijų, Zarasų, Visagino kultūros įstaigų darbuotojai.

Seminaro dalyviai mokėsi gudrybių, kaip padaryti, kad kultūros įstaiga būtų patrauklesnė visuomenei, taptų bendruomenės traukos centru. Siekiant šių tikslų reikia pasitelkti inovacijas, pritraukti lėšų, mokėti naudotis ES struktūrinių fondų parama. Visko išmokstama, įsitikinę seminaro dalyviai, daugelis kurių jau praktikoje su tuo susidūrė, bet norėtų tapti savo srities meistrais, tad pasiryžę mokytis.

Kūrybinės inovacijos – tai nebūtinai perversmas ar didelių lėšų reikalaujantis projektas. Paprasčiausias įsiklausymas į kultūros įstaigų lankytojų poreikius bei kūrybiškas tų poreikių tenkinimas gali tapti kūrybine inovacija. Pokyčiai prasideda nuo pačių įstaigos darbuotojų ir tam nebūtinai reikia papildomų lėšų. Kaip inicijuoti pokyčius organizacijoje, kurioje dirbi? O gal reiktų mąstyti ne tik apie kultūros įstaigų darbuotojus, bet ir apie žmones, kurie lankosi tokiose įstaigose, arba atvirkščiai – nesilanko, bet galėtų? Mokymų tikslas – skatinti šalies kultūros įstaigų darbuotojus ieškoti savo darbe naujų galimybių pokyčiams ir inovacijoms. Kaip viskas vyko – iš pirmų lūpų. Kalbamės su seminaro dalyviais.

 

Aistė Paškevičiūtė, projekto koordinatorė.

Projektas buvo kuriamas specialiai kultūros įstaigoms regionuose. Paradoksas, kultūros įstaigos dažnai nėra laikomos inovatyviomis, ypač regionuose, nors jose dirba labai kūrybingi žmonės. Kažkodėl kalbėdami apie inovacijas, pirmiausia galvojame apie technologinius dalykus, o ne socialinius ir kultūrinius. Mūsų projekto tikslas – suteikti reikalingų žinių kultūros įstaigų darbuotojams, kaip tas inovacijas atpažinti, nes daugelis jas jau naudoja, dėl žinių stokos to nė nežinodami. Jeigu dar to nedaro, kad gautų žinių kaip jas daryti. Inovacija – tai kai senas procesas pakeičiamas nauju. Be jo nejudėtume į priekį.

Daug dėmesio skiriame ES fondams ir lėšų pritraukimui iš įvairių šaltinių.

 

Leonarda Vilčiauskienė, mokymų dalyvė, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.

Labai praktiškas seminaras, labai reikalingas. Darbe vyksta vis sudėtingesni procesai, reikia žinių juos taikyti, suvaldyti. Dalinamės patirtimi. Žmonės iš skirtingų rajonų, visi turi įdomios patirties. Daug sužinojome iš lektorių.

Inovacijas daugelis supranta skirtingai. Mes daug diskutavome apie tai. Daugelis inovacijas sieja tik su naujovėmis, o pasirodo – tai pinigai. Kas nauja parduodama – tokia inovacijų esmė. Inovacijų taikymas turi nešti pinigus. Kadangi bibliotekos yra biudžetinės įstaigos, mokamų paslaugų sąrašiukas griežtai apribotas, mums labai sudėtinga uždirbti pinigus, bet link to turime judėti. Seminaras yra tam, kad mūsų galvose kažkas tarsi spragtelėtų, ir pradėtume mąstyt, kaip iš visko daryti pinigėlius. Jeigu iš projekto neuždirbama, tai ne inovacija...

O kol kas vis mūsų potencialūs pinigai – ES fonduose. Pinigų yra, tik reikia mokėti juos pasiimti. Seminare mokomės surasti raktinius žodžius, kad projektai būtų sėkmingi. Tai sudėtinga. Reikia gerai išmanyti įvairius ES dokumentus, juos gerai išstudijuoti. Iki šiol stengiausi studijuoti tik projektų taisykles, dabar pamačiau, kad to neužtenka. Susigaudyti tuose dokumentuose dabar ir mokomės.

 

Vida Garunkštytė, mokymų dalyvė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė.

Sakyčiau, mūsų biblioteka dirba inovatyviai, bet mokymuose visada stengiuosi dalyvauti. Labai vertinu kitų patirtį, mielai pasidalinu ir savąja. Taip apsikeitę idėjomis pritaikome jas pas save ir gauname kažką tikrai naujo. Tai kasdienės, nesudėtingos, bet labai svarbios inovacijos mūsų darbe. Biblioteka šiandieną neatpažįstamai pasikeitusi nuo savo pirmtakės, kuri tik knygas išduodavo. Tai liko tik viena iš daugelio veiklų, ir, kartais man to gaila, ne svarbiausia. Nors džiaugiuosi, kad žmonės vis dar skaito knygas. Ieškome naujų formų, kaip pritraukti žmones, dirbame su socialiniais partneriais, taikome netradicines priemones – organizuojame intelektualius turnyrus, populiariname biblioteką, formuojame jos šiuolaikišką įvaizdį, rengdami, iš pirmo žvilgsnio, su biblioteka nesusijusius renginius, kaip antai šokių diena. Manau, priemonės pasiteisina, nes mūsų biblioteka Utenoje populiari įstaiga, per dieną joje apsilanko vidutiniškai apie 400 žmonių.

Labai daug dirbame su projektais, taip ir lėšų pritraukiame. Bet mokymai visada praverčia, nes visada kažką naujo sužinai. Šis seminaras ypač naudingas, nes labai daug gilinamės į ES dokumentus. Patiems juos studijuoti sunkoka, be to, daugelis net nevisus juos žinojome.

Apžiūrėjome Švenčionis. Man, žinoma, įdomiausia buvo biblioteka. Noriu pasakyti, kad ji labai graži, atnaujintos patalpos, turtinga leidinių. Ypač patiko vaikų literatūros skyrius.

Visi labai koncentruojasi į pinigus. Taip, mums jų tikrai reikia, bet aš matau prasmę ir kitame – „parduoti“ inovaciją bibliotekos lankytojui, kad jis norėtų vėl ateiti. O pinigų yra fonduose.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis