Mes turime 322 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1409
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17610
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93640
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pašaukimo kelyje

2016 m. balandžio 30 d. šeštadienis, Nr.31 (1564)

Prieš trejus metus, 2013 m. balandžio 20 d., kardinolas Audrys Juozas Bačkis suteikė kunigystės sakramentą Marijanui Apriško, kuris šiuo metu savo pareigą Dievui ir žmonėms vykdo Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje. Tikintieji savo pagarbą, padėką ir palinkėjimus kunigui Marijanui Apriško išreiškė balandžio 24 d. Buvo gražūs padėkos žodžiai nuo lenkų ir lietuvių tikinčiųjų bendruomenių. Pasveikino kunigą Marijaną ir Švenčionių miesto seniūnė Ina Sinienė, bažnyčios vaikų choro „Bella voce“ vadovė Irena Kerulienė ir kiti.

Po šv. Mišių paprašiau kunigą Marijaną Apriško pasidalinti mintimis apie kunigystę, pašaukimą. Kaip ir visada, kunigas Marijanas įvykdė savo pažadą. Čia jo mintys apie pasirinktą kunigo kelią.

„Kalbant apie pašaukimą apskritai, reikia pabrėžti, kad yra daug pašaukimų, tokių kaip: būti šeimoje, t. y. tėvystės ir motinystės pašaukimas; vienuolystės, kunigystės, viengungystės pašaukimai, įvairūs profesiniai pašaukimai ir pan. Svarstant apie kunigystės pašaukimą, būtina pabrėžti, jog tai yra Jėzaus Kristaus per Paskutinę vakarienę įsteigtas sakramentas, ir iš tiesų – didelė dovana žmogui. Dovana, nes Dievas iš daugybės žmonių pasirenka sau kandidatus, tarnausiančius Dievui ir žmonėms, mokant žmones Evangelinės tiesos, vedant išganymo keliu, būnant su jais tiek liūdesy, tiek džiaugsme. Dieviškojo pašaukimo pavyzdį galime matyti visame Šventajame Rašte. Iš Senojo Testamento raštų matome, kaip įvairiai Dievas pasirenka sau žmones, kurie veda Jo išrinktąją tautą į Pažadėtąją žemę, o šiems suklydus – duoda pranašus, kurie turi juos atvesti į dorovės kelią. Naujajame Testamente mes matome gyvąjį Dieviškojo pašaukimo pavyzdį Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Dievo sūnus, vaikščiodamas ežero pakrante, pastebėjęs tinkamus kandidatus, kvietė būti drauge su juo ir iš jo mokytis, kvietė juos palikti viską ir sekti paskui Jį, kvietė būti Jo mokiniais. Dar daugiau – Jis mokinius kviečia visiškai atsiduoti Dievo ir žmonių tarnystei. Dar daugiau - laikui atėjus, Jėzus Kristus įpareigoja juos eiti į pasaulį ir skelbti Gerąją Naujieną.

Mes, žmonės, norime matyti realius pašaukimo ženklus, kurie tiksliai apibrėžtų mūsų gyvenimo pašaukimą. Tačiau, deja, mums neateina raštiški pakvietimai laišku arba SMS žinute į telefoną, kad esame šaukiami vienokiam ar kitokiam pašaukimui. Kiekvienas iš mūsų savo pašaukimą turi atrasti ir pajusti savo širdyje. Pašaukimo ieškojimas iš mūsų gali pareikalauti daug pastangų, laiko, pasiaukojimo, galų gale įvairių gyvenimo nuotykių. Kartais gyvenimas mus blaško mūsų ieškojimuose, kaip banguojanti jūra mažą laivelį, švartuodama tai prie vieno, tai prie kito kranto. Tačiau atradę tinkamą gyvenimo krantą, turime atsakyti sau į vienintelį klausimą: ar esu laimingas atradęs savo gyvenimo perlą? Jei Jūsų širdis ir protas atsako vienareikšmiškai, jog esi laimingas (-a) – vadinasi esi teisingame kelyje ir esi radęs savąjį perlą.

Kalbant apie mano kunigystes pašaukimą, drąsiai galiu teigti, jog pirmosios pašaukimo apraiškos pasireiškė jau vaikystėje. Būdamas dar vaiku drauge su tėvais lankydavausi bažnyčioje – kiek leido suvokti vaikiškas protas, dalyvavau šv. Mišių aukoje. Taip vienose šv. Mišiose, matydamas prie altoriaus besimeldžiantį kunigą, pajutau širdyje didelį norą būti šalia altoriaus ir patarnauti šv. Mišiose. Galima sakyti, jog nuo tos dienos ir prasidėjo mano kelias kunigystės link. Niekieno neverčiamas tada su dideliu noru išmokau visas reikalingas maldas ir noriai patarnavau šv. Mišiose. Tačiau atėjus paauglystės laikotarpiui, prasidėjo nauja gyvenimo atkarpa - savęs ir gyvenimo prasmės ieškojimai. Buvau nutolęs nuo bažnyčios ir bandžiau save atrasti kituose dalykuose – domėjausi sportu, daug skaičiau, mėgavausi buvimu su draugais ir pan. Visi šie dalykai yra gerai, tačiau širdžiai kažko trūko, nebuvau pilnai laimingas. Po ilgesnio laiko nutariau sudalyvauti šv. Mišiose, ir tai buvo lemtingas momentas mano apsisprendimui.

Apsisprendimas būti kunigu atėjo lengvai, tačiau tai buvo brandus ir apsvarstytas žingsnis, nes paskendęs maldoje, pajutau pilną vidinę laisvę ir džiaugsmą bei norą tarnauti Dievui ir žmonėms. Tada buvo mokslai Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Galima būtų sakyti, jog gyvenimas pasidarė lengvesnis, ir viskas ėmė tekėti savąja vaga, tačiau ir čia kartais jaučiausi kaip tas mažas vėjo blaškomas laivelis. Niekaip negalėjau suprasti, koks gi reikalas, jei einu teisingu savo pašaukimo keliu, kodėl kartais būna taip nelengva. Ir tik vėliau supratau, kad tai yra ne kas kita, kaip tik tam tikri Dievo man siųsti išbandymai kelyje link kunigystės. Dievas kiekvienam žmogui kaip ir Jo pašauktajam kunigystės kelyje duoda tam tikrus išbandymus ir sunkumus. Tačiau tuo pačiu Dievas vedė savo Tėviška ranka ir paruošė aštuonis jaunus kunigus, kurie nuolankiai ir su džiaugsmu priėmėme kunigystės šventimus 2013 m. balandžio 20 d. iš Jo ekscelencijos kardinolo Audriaus Juozo Bačkio rankų. Tai buvo paskutinė kunigų laida, kuriems Jo ekscelencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis suteikė kunigystės sakramento šventimus. Kaip dabar pamenu kardinolo klausimą: „Ar būsi šventu kunigu, Marijanai?“

Treji kunigystes metai parapijose ir bendravimas su Gyvąja bažnyčia ugdo manyje tik geriausius kunigo bruožus, tokius kaip atjauta, supratimas ir gailestingumas, ir šiandien galiu tvirtai pasakyti, jog nuolat stengiuosi būti geru kunigu Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui.

Švęsdamas savo trečiąsias kunigystės šventimų metines, nuoširdžiai dėkoju pirmiausia Dievui už Jo nuostabią dovaną, savo tėvams už jų kantrybę ir meilę man, draugams kunigams, kurie lydi mane pašaukimo kelyje. Nuoširdų ačiū tariu Švenčionių rajono savivaldybės vicemerui Kęstučiui Trapikui ir Švenčionių seniūnijos seniūnei Inai Sinienei, lenkų, baltarusių ir rusų bendruomenėms, ir visiems Švenčionių parapijos parapijiečiams už jų nuolatinį palaikymą, rūpestį ir maldas. Širdingai dėkoju parapijos vaikų ir jaunimo choro „Bella voce“ vadovei Irenai Kerulienei ir vaikams už nuostabias giesmes, kuriomis drauge šloviname Viešpatį.

Dėkodamas Dievui už man suteiktas malones, kartu prašau Jo palaimos, Jūsų maldos ir supratimo, mano kunigystės kelyje.“

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis