2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Švietimo įstatymą, priimdamas pataisas, kuriomis nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios įteisino privalomą priešmokyklinį ugdymą. Tai reiškia, kad visi šešerių metų vaikai, privalės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę darželyje arba mokykloje. Tačiau jei penkerių metų sulaukęs vaikas yra pakankamai subrendęs, t. y. psichologo įvertinimo išvada-rekomendacija yra teigiama, jį taip pat bus galima ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Kaip vaikas bus ugdomas priešmokyklinėje grupėje?

Priešmokykliniame amžiuje pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, tačiau jau turi būti stiprinama vaiko nuostata žaidžiant tyrinėti ir mokytis. Žaidžiant ir kalbantis su suaugusiuoju ir bendraamžiais, lavinamas vaiko mąstymas, gebėjimas argumentuoti, pagrįsti savo nuomonę. Svarbu, kad kiekviena užduotis ar veikla vaikui būtų įdomi, aktuali ir prasminga, palaikanti ir stiprinanti jo norą pažinti, sužinoti, išmokti.

Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas vaiko intelektinei brandai: buvo svarbu, kad vaikas pažintų raides, skaičius, mokytųsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, piešti, deklamuoti.Pastaruoju metu vaiko ankstyvojo ugdymo samprata pasikeitė. Priešmokyklinėje grupėje bus ugdomos 5 vaiko kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Jos visos yra lygiavertės ir vienodai svarbios.

Socialinės kompetencijos ugdymo esmė – vaiko gebėjimo bendrauti stiprinimas. Grupėje vaikas mokysis draugiškai žaisti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, taikiai, ramiai kalbėtis, tartis, spręsti tarpusavio nesutarimus. Taip pat bus skatinamas vaiko savarankiškumas, tvarkingumas, atsakingumas.

Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, skatinamas vaiko noras judėti, sportuoti, žaisti judriuosius žaidimus, t.y. ugdomas vaiko fizinis aktyvumas. Taip pat ugdomi jo higienos, savisaugos, sveikos gyvensenos įgūdžiai.

Ugdant pažinimo kompetenciją, plečiamas vaiko akiratis. Ypatingai svarbu skatinti suvokti metų laikų kaitą, laiko sąvokas, sezoniškumą, orų permainas, žmogaus priklausomybę nuo gamtos ritmo. Šiandien ypatingai aktualios ekologinės problemos, todėl vaikas turėtų būti skatinamas mylėti, saugoti ir tausoti savo krašto gamtą. Ugdant pažinimo kompetenciją vaikas supažindinamas su skaičiais, jų rašymu, grupavimu, klasifikavimu ir t.t.

Ugdant komunikavimo kompetenciją, didelis dėmesys bus skiriamas vaiko kalbiniams įgūdžiams tobulinti, žodyno turtinimui, supažindinimui su raidėmis, raštu, tautosaka, grožine literatūra. Skatinamas vaiko noras kuo daugiau kalbėti, pasakoti, sekti ir kurti pasakas. Vaikas pratinamas nepertraukti kalbančiojo draugo ar suaugusiojo, išklausyti jį iki galo ir tik tada pradėti savo pasakojimą.

Ugdant meninę kompetenciją, skatinamas vaiko kūrybiškumas, saviraiška. Vaikas supažindinamas su skirtingomis meninės raiškos priemonėmis, suteikiama galimybė jas išbandyti. Įvairi meninė veikla skatina vaiko susikaupimą, lavina pirštų miklumą, akies-rankos koordinaciją. Tokia veikla – puikus būdas ruošti vaiko ranką rašymui. Didelis dėmesys skiriamas tautosakai, kalendorinėms šventėms, vaidinimams – tai vaikui sukelia teigiamus jausmus, skatina jo aktyvumą, kūrybiškumą.

Priešmokyklinės grupės pedagogų tikslas – padėti vaikui pasirengti mokytis pirmoje klasėje. Ne skaitymas, rašymas ar matematika yra svarbiausi dalykai priešmokyklinėje grupėje, bet vaiko savarankiškumo skatinimas,mokymas bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, būti ir veikti kolektyve, draugauti, spręsti problemas.

Tinkamai auklėti vaiką = ugdyti asmenybę

Tėvai, augindami priešmokyklinio amžiaus vaiką, turėtų galvoti, kaip užauginti pasitikintį savimi, atsakingą, laimingą žmogų. Labai gerai, jei tėvai mato perspektyvą, bet ne mažiau svarbu matyti vaiką šiandien, kas su juo vyksta dabar. Vaiko ugdymas vyksta nuolat, nuo pat jo atėjimo į šį pasaulį.

Pabandykime trumpai aptarti svarbiausius vaiko ugdymo klausimus/aspektus.

Kūdikystė. Labai gerai, jei motina turi galimybę auginti kūdikį bent iki pusantrų metų, šis laikotarpis nepaprastai svarbus vaikui augti šalia mamos, nes formuojasi vaiko prieraišumas. Priklausomai nuo to, kaip motina reaguoja į kūdikio siunčiamus signalus, kaip tenkina jo poreikius, formuojasi saugus arba nesaugus prieraišumo stilius. Kūdikystėje vaikas turi prisirišti – sudaryti tam tikrą santykį bent su vienu jam artimiausiu žmogumi – motina. Gerai, jei motina yra nuspėjama, jei reaguoja į jo poreikius, tada vaikas, tyrinėdamas pasaulį, žino, prie ko jis gali prisiglausti, kas jį nuramins, jei jis išsigąs, pvz. voriuko. Motinos kartais daro klaidų: nereaguoja į vaiko poreikius arba reaguoja perdėtai. Toks elgesys turi objektyvių priežasčių – jos yra labai užimtos, kartais pačios neturi patirties, kaip elgtis. Vaikas lieka vienas su savo baime. Jis po truputį išmoksta, kad kažkokiu būdu turi pats įveikti savo baimę, pats išgyventi, o į mamą kreiptis neverta, iš jos nebus palaikymo. Kartais motinos, pačios būdamos pernelyg baimingos, išsigąsta kartu su vaiku. Vaikas gauna patyrimą, kad pasaulis yra labai pavojingas ir voriukas yra toks siaubas, kad net mama bijo. Abiem atvejais motinų elgesys nėra tinkamas, vaikas, tyrinėdamas pasaulį, neturi „saugaus uosto“, kur galėtų pasisemti jėgų, gauti palaikymą, nusiraminimą ir toliau galėtų tyrinėti aplinką.

Paauglystė. Prieš 20-40 metų, t.y. ankstesnių kartų brendimas prasidėdavo maždaug dvylikos-keturiolikos metų, paaugliai subręsdavo apie šešioliktuosius – devynioliktuosius gyvenimo metus. Tai maždaug sutapo su vidurinės mokyklos baigimu ir jaunas žmogus buvo pasiruošęs žengti suaugusiojo gyvenimo keliu. Dabartinės kartos brendimas prasideda gerokai anksčiau – jau dešimtais ir netgi aštuntais gyvenimo metais, o baigiasi gerokai vėliau: merginoms apie dvidešimt penktuosius, vaikinams apie dvidešimt septintuosius metus. Būdami tokio amžiaus jauni žmonės tik pradeda suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Taigi, paauglystė išsitęsė ir netgi patrigubėjo, lyginant su ankstesnėmis kartomis. Daugelis jaunuolių, baigusių mokyklą, dar nebūna pasiruošę gyvenimui, neretam sunku tikslingai suplanuoti savo karjerą, nežino, ką nori veikti gyvenime.

Auklėjimą dažnai tėvai įsivaizduoja kaip pamokymų sakymą vaikui. Vaikas labai dažnai iš tėvų girdi, ko negalima daryti, kas tėvams nepatinka. Taip vaikas lieka nežinioje. Pasakymas „gražiai elkis“ jam nieko nesako, jam reikia aiškių gairių – ką dabar daryti. Pamokymais vaikas auklėjamas iki ketverių metų. Vyresniam vaikui reikia tėvų elgesio pavyzdžių. Taigi, gyvenimo patirtį mes ne perimame, o kaupiame patys.

Poreikiai. Tėvai turi patenkinti svarbiausius vaiko poreikius, tačiau ne visus: 70% poreikių turi būti patenkinti, o 30% savo norų vaikas neturi gauti. Tokiu atveju vaikas patirs tam tikro lygio frustraciją, bet jis išmoks palaukti, atidėti savo poreikius, svajones, mokysis prisitaikyti prie tėvų galimybių. Tokiu būdu vaikas supras, kad galima išgyventi šiame pasaulyje ir ne taip jau blogai. Klaidą daro tie tėvai, kurie verčiasi per galvą, norėdami vaiką aprūpinti viskuo, ko tik jis užsigeidžia. Tėvams atrodo, kad jie taip išreiškia meilę savo vaikui. Tačiau vaiko norai auga su amžiumi, ir ateis laikas, kad tėvai neįstengs duoti jam visko, ko tik jis užsinorės. Beje, tėvai, apipildami vaiką materialiais daiktais, klaidingai supranta meilę vaikui: jų vaikas turi viską, ko tik nori, išskyrus svarbiausią dalyką – ryšį su tėvais.

Laikas– tai, kuo mes kiekvienas galime disponuoti, tai, kaip mes jį paskirstome, nulemia mūsų gyvenimo kokybę. Didžiausias sunkumas šiais laikais – skirti laiko šeimai. Vaikas dėl to būna nuskriaustas.

Tai yra pagrindiniai dalykai, kurie yra nepaprastai svarbūs ugdant savarankišką asmenybę.

Priešmokyklinio ugdymo vertinimo tvarka

Vaiko brandumo priešmokykliniam ugdymui įvertinimas vyks nuo gegužės 2 d. iki rugpjūčio 31 d. Vaikai, kuriems iki šių metų gruodžio 31 d. sukaks šešeri metai, privalės lankyti priešmokyklinę grupę. Vaikams, kuriems iki šių metų gruodžio 31 d. nesukanka šešeri metai, tačiau tėvų ir darželio auklėtojų požiūriu vaikas atitinka šešiamečio raidą ir gebėjimus, reikės apsilankyti Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyboje ir atlikti psichologo skirtas užduotis, atsakyti į užduodamus klausimus.

Tėvai, norintys, kad būtų įvertintas jų vaiko brandumas priešmokykliniam ugdymui, turi parašyti prašymą, pateikti vaiko gimimo liudijimo kopiją ir, pageidautina, medikų pažymą. Atlikus įvertinimą, psichologas parengs išvadą – rekomendaciją tėvams dėl vaiko brandumo. Lauksime tėvų (globėjų, rūpintojų) su vaikais Švenčionių švietimo pagalbos tarnyboje adresu: Sodų g. 30, Švenčionys. Informacija teikiama ir registruotis telefonu (8 387) 51 404.

Virginija GUOGIENĖ