Jau kurį laiką Europa gyvena vis didėjančios pabėgėlių krizės sąlygomis. Kartais lyg bangos į molą dūžta dvi diametraliai priešingos nuomonės. Viena – apie besąlygišką pabėgėlių priėmimą, kita priešinga – uždaryti visas sienas, ir tegul keliauja ten, iš kur atėjo. Pamirštant realybę, kad daug nuo karo bėgančių žmonių (žinoma, jei tai nuo karo bėgantys žmonės, o ne į aukštesnio pragyvenimo lygio šalis plūstantys ekonominiai migrantai) tiesiog neturi kur ir grįžti. Nemažai prieštaringų nuomonių tenka girdėti ir Lietuvoje. Dažnai piešiamas vos ne apokaliptinis vaizdas, kad tie virš tūkstančio migrantų turės neigiamą įtaką Lietuvos valstybės raidai. Bet pamirštama, kad per 26 Lietuvos nepriklausomybės metus prieglobstis buvo suteiktas keliems šimtams užsienio piliečių. Juolab, kad ir sulaikoma per metus ne vienas šimtas užsienio piliečių, nelegaliai kirtusių Lietuvos valstybinę sieną. Visi jie ilgesnį ar trumpesnį laiką būna apgyvendinti Pabradėje nuo 1997 metų įsikūrusiame Užsieniečių registravimo centre (URC), su kurio vadu Remigijumi Voliku ir kalbamės apie centro kasdienybę, apie nuolat besikeičiančią situaciją, apie šalis, kurių piliečiai dažniausia prašo prieglobsčio.

- Per tą laiką, kai 1997 metais Pabradėje buvo įkurtas URC, daug kas pasikeitė. Dabar centras gyvuoja dviem pagrindinėmis kryptimis. Viena – tai kokias funkcijas atlieka, kita – kaip pats vystosi. Dabar ir vėl vyksta reorganizacija, bet nepaisant to centro veikla vyko ir vyks toliau. Kuo gi gyvena URC? Kaip ir visa Europa, mes gyvename pabėgėlių krizės iššūkiais, nors situacija pas mus kita. Pabėgėlių srautų valdymas ir kontrolė gerai organizuota lyginant su visa Europa. Žinoma, pas mus srautai ne tokie dideli, bet vykstantys asmenys visada pasirenka, kur vykti. Bet pabėgėlių srautų kontrolė ir valdymas ne vien nuo URC priklauso, tai visos Lietuvos politikos ir jos pareigūnų darbo rezultatas. Svarbus veiksnys ar šalis yra patraukli nelegalui, ar ne. Kadangi Lietuvoje visi nelegaliai į Lietuvą patekę užsieniečiai principingai registruojami, tai tokia šalis nelegaliai migracijai nėra patraukli. Kur kas patrauklesnės šalys, kurios užmerkdavo akis į per jų šalį keliaujančius migrantus, kaip buvo, tarkim, Graikijoje. Eina į kitą valstybę, tegul eina. Dabar, kai kitos šalys pradėjo statyti užtvarus, graikai prašo padėti. O kur jūs, mielieji, buvot gerą dešimtmetį, kodėl nevykdėt nuosekliai ES užbrėžtų gairių. Lietuva dėl savo principingumo nėra patraukli nelegaliems migrantams, bet nusiraminti negalime, nes kad ir koks nepatrauklus būtų kelias per Lietuvą, jis tikriausiai bus, - pradėdamas mūsų pokalbį sako URC vadas Remigijus Volikas.

- Iš kurios pusės galime sulaukti nuo Sirijos karo bėgančių migrantų?

- Anksčiau buvo keli bandymai per Ukrainą, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją keliauti į Vakarų Europą, bet tos grupės buvo sulaikytos, o prasidėjus neramumams Ukrainoje ir aplink ją, tie bandymai baigėsi, nes dabar vien patekimas per Juodąją jūrą yra beveik neįmanomas, o jei dar pridėsime įtemptus Rusijos ir Turkijos santykius, sunkiai įsivaizduojama, kad kas išdrįstų plaukti nuo Turkijos pusės į Krymą. Tokia situacija srautą daro nepatrauklų.

- Matyt, neatrasiu Amerikos sakydamas, kad nelegalių migrantų srautai kažkam yra geras biznis?

- Taip, tai didžiulius pelnus gaunančios nusikalstamos grupuotės užsiima tų srautų organizavimu. Tai tarptautinės, kelias šalis apimančios grupuotės, neretai neturinčios atstovų Lietuvoje. Tokių grupuočių gabenami asmenys, pavyzdžiui nelegaliai patekę į Šengeno erdvę per Latviją ar Estiją, vyksta per Lietuvą neįtraukiant į jų gabenimą Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovų. Čia kaip pavyzdį galima paimti ir mūsų tautiečių migracijos pradžią į Angliją ir kitur. Visi žinojo, kur važiuoja, su kuo važiuoja, kur ir ką dirbs. Juk buvo mokama už tai, kad žmogus bus nuvežtas ir įdarbintas. Tas pats vyksta ir kitur. Gal kaina ir mastai skiriasi, bet principas išlieka tas pats.

- Anksčiau teko girdėti, kad anksčiau kai kurie užsieniečiai po kelis kartus patekdavo į URC. Kaip yra dabar?

- Būna tokių atvejų ir dabar. Paprasčiausia su baltarusiais. Juos grąžini į Baltarusiją, o po kelių dienų jis ir vėl pristatomas į URC. Prieš kurį laiką turėjom tokį Gruzijos pilietį. 2015 metais turėjome atvejį, kai mūsų pareigūnų į Vietnamą grąžintas pilietis po nepilnų dviejų mėnesių vėl buvo sulaikytas ant Lietuvos-Lenkijos sienos. Pernai turėjome du tokius atvejus.

- Paskutiniu metu padaugėjo sulaikomų Vietnamo piliečių?

- Pablogėjus ekonominei situacijai Rusijoje, jie traukia į Lenkiją, kur yra gana didelė Vietnamiečių diaspora. Ten didelė jų dalis dirba žemės ūkyje. Vietnamiečiai darbo nebijo, jie darbštūs žmonės. Patekę į mūsų centrą jie nori judėti, bet kokia veikla jiems suteikia džiaugsmą.

- Ar daug Vietnamo piliečių prašo prieglobsčio?

- Tikrai nedaug. Jie vyksta dirbti ir to neslepia, o pagal 1951 m. Ženevos konvenciją prieglobsčio prašytojais gali būti asmenys, kuriems gresia pavojus. Jei žmogus neprašo prieglobsčio, mes jį grąžiname namo. Beje, toks buitinis nukrypimas – patekę į mūsų centrąneretai vietnamiečiai pirmą kartą savo gyvenime kiekvienas turi savo asmeninę lovą, kuria naudojasi tik jis. Pirmą savaitę žmogus beveik nesikelia iš lovos. Jiems tai sunkiai įsivaizduojama prabanga. Kai po kokios savaitės paklausi, kaip reikalai, išgirsti atsakymą: „Turiu savo lovą, mėsa maitina, viskas gerai“. Mums tokią situaciją sunku įsivaizduoti.

- Po kiek laiko išsiunčiate nelegalų migrantą atgal į kilmės šalį, jei, žinoma, jis neprašo prieglobsčio?

- Jei asmuo turi kelionės dokumentus, žinoma, priklausomai iš kurios jis šalies, priimamas sprendimas, ir jis išsiunčiamas. Pagal visus teisės aktus Migracijos departamentas turi 10 dienų nuo mūsų dokumentų pateikimo, bet gali būti asmuo išsiunčiamas ir iškart. Mūsų situaciją gerokai apsunkina tai, kad iš Lietuvos nėra tiesioginių skrydžių į daugumą šalių, į kurias grąžiname jų piliečius. Reikalingas tranzitas. Tai irgi prailgina deportacijos laiką. Reikalavimai kasmet vis griežtėja, - sako mano pašnekovas, o po to paliečiame dar vieną URC gyvenimo sritį – negrįžimą į centrą.

- Kur dingsta į URC negrįžę prieglobsčio prašytojai? Bando laimę keliaudami toliau link išsvajotosios Europos?

- Didžioji dalis kaip tik ir tęsia savo nelegalią kelionę toliau. Pasišalinančių skaičius vis mažėja, bet kol Europoje yra laisvanoriškas, o ne privalomas kitų valstybių sprendimų pripažinimas, tol tas keliavimas neišnyks. Štai gyvena pas mus prieglobsčio prašytojas, jis gali išeiti į miestą, nuvažiuoti į kitą miestą, bet turi nustatytu laiku grįžti. Jei jam priimamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, jis apskundžia tą sprendimą teismui ir toliau naudojasi visomis priėmimo sąlygomis. Kadangi Lietuvoje dvi teismų instancijos, jis, vykstant teisminiam procesui, planuoja savo ateitį. Nuvykęs į kitą valstybę vėl pateikia prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Ir ta karuselė tęsiasi ilgai. Pas mus centre buvo gruzinas, kuris po prieglobsčio centrus Europoje klajojo 14 metų. Kai kurie žmonės tuo naudojasi metų metais. Nereikia pinigų maistui, būstui, ir bėgioja iš šalies į šalį. Ir tokių bėgiojančių Europoje prieglobsčio sistemoje virš 20 proc. Juk vien pas mus kai kuriais atvejais prieglobsčio suteikimo procedūra gali užtrukti net iki pusantrų metų, o dažniausia trunka apie pusmetį. Tas pats ir kitur. Štai ir bėga, ir keliauja žmonės link savo svajonės gyventi turtingoje Europoje panaudodami visą išmonę. Patikėkit, yra tokių gudruolių, kurie sugalvoja visokių fokusų, kaip pratempti laiką, o kartais ir išmokas dar gauti. Čia kalbu apie tokias šalis, kur migrantams mokamos išmokos.

- Ar tokie centrai kaip Pabradėje įsikūręs URC yra visoje Europoje?

- Taip, tik Lietuva yra nedidelė, ir srautai nedideli, tai mes atliekame tris funkcijas: prieglobsčio prašytojų priėmimą, sulaikytų asmenų laikymą bei išsiuntimo organizavimą. Valstybė iš to nemažai sutaupo. Į Ruklą iškeliauja tie, kurie gauna tarptautinę apsaugą – prieglobstį – ir pradeda integruotis.

- Ar daug iš gavusių prieglobstį asmenų pasilieka Lietuvoje?

- Ko gero, nedaug. Čia kaip jei paklausime ornitologų Ventės Rage, ar daug jie paukščių integravo gyventi Lietuvoje? Išgirsime atsakymą, kad sužieduoja ir paleidžia, o kur skrenda paukščiai, jie pasirenka patys. Tai tas pats ir su prieglobsčio prašytojais, lieka tie, kurie patys atvyko ir paprašė prieglobsčio. Nemaža dalis ukrainiečių net negyveno centre, o gyveno pas giminaičius ar kitur, net ne visi nori į Ruklą, kiti patys ir darbą, ir būstą susiranda. Jei žmogus nori progreso, tai jo ir siekia. Progreso per prievartą niekas nepadarys, - sako URC vadas Remigijus Volikas.

- Ar gerėja gyvenimo sąlygos URC?

- Taip, po truputį gerėja. Šiuo metu ir patalpų užtenka, bet kaip bus rytoj – sunku pasakyti. turime du pastatus, vienas – sulaikytiems, o kitas – prieglobsčio prašytojams. Pagal srautus tų vietų turėtų užtekti. Tokios įstaigos kaip mūsų, dirbančios dviem kryptim, yra efektyvios ir personalo panaudojime. Gali nukreipti reikiama linkme.

- Kokia tikimybė, kad pabėgėliai iš karo niokojamos Sirijos plūstelės ir į Lietuvą?

- Lietuvoje jau buvo sulaikyti asmenys, per Lietuvą iš Lenkijos vykstantys į Skandinaviją. Judėjimas vyksta keliomis kryptimis, bet tikrai nesinorėtų tikėti, kad būtų toks, kaip Balkanų šalyse, bet ta situacija dalinai susidarė dėl to, kad nebuvo laikomasi ES teisės aktų reikalavimų. Kaip minėjau, ilgą laiką vyravo tendencija: „jei eini į kitą valstybę – eik“, o kai situacija pasikeitė, išryškėjo, kiek gili pabėgėlių krizė. Pačios ES kai kurių valstybių struktūros yra dėl to kaltos. Jei Dublino reglamente numatyta, kaip asmenys turi prašytis prieglobsčio, laikykimės jo, bet, deja, to nebuvo daroma. Ir dabar tos valstybės turi problemą. Yra paprasta logika, jei asmuo neteisėtai atvyko į Lietuvą, jis turi būti grąžintas ten, iš kur atvyko. Kol kas mes tą ir darome. Ir tą žino tie, kurie organizuoja pabėgėlių srautus, todėl Lietuva nėra patraukli. Dar vienas aspektas, kodėl Lietuva nepatraukli nelegaliai migracijai, tai gana griežta kova su nelegaliu darbu.

- Ar Lietuvoje prieglobsčio prašytojai gauna išmokas?

- Mes esame vienintelė įstaiga teikianti prieglobsčio priėmimo sąlygas ir pagal mūsų tvarką viskas yra teikiama natūra. Nors mus ir kritikuoja, kad dienpinigių gauna 10 eurų per mėnesį, o visa kita yra gaunama natūra, bet pragyventi iš prieglobsčio prašymo nėra galimybės. Ir tai yra nepatrauklu. Čia ne Švedija, kur prieglobsčio prašytojai gauna daugiau, nei uždirba kai kurie mūsų centro darbuotojai. Prasigyventi mūsų centre sąlygų nėra, manau, kad ta linkme turėtų eiti ir kitos valstybės. Jei žmogus bėga nuo karo, buvimas prieglobsčio prašytojų centruose neturėtų būti prasigyvenimo šaltiniu. Tu tiesiog gauni minimumą ir esi saugus.

- Kiek buvo prieglobsčio prašytojų iš Sirijos?

- Nuo konflikto pradžios pusė prisistatančių sirais buvo ne Sirijos piliečiai ir buvo išsiųsti į tėvynę. Dalis buvo tikri sirai, jiems buvo suteikta tarptautinė apsauga.

- Prasideda pavasaris. Ko gero, laukiate srautų padidėjimo?

- Sunku pasakyti kaip bus, bet daugiametė patirtis rodo, kad žiemos metu į centrą patalpinamų asmenų būna mažiau, o nuo kovo mėnesio prasideda augimas. Mes kaip žemdirbiai – žiemos metu ruošiamės darbui, o nuo pavasario iki žiemos tas darbas vyksta. Per metus į centrą patalpinama vidutiniškai 500-700 užsienio piliečių, nelegaliai patekusių į Lietuvą. Palyginus su kitomis valstybėmis tai nėra dideli skaičiai. Niekas nestovi vietoje. Priimami nauji įstatymai, keičiasi srautai. Jei savo inicijuojamais įstatymais aplenkiam kaimynines šalis, tai srautai nuo mūsų nukrypsta. Atsipalaiduoti mūsų darbe negali, tai nuolatinis vyksmas. Reikia užtvanką pastatyti srautui dar neįsibėgėjus. Žinia apie įstatymų pakeitimus galutinį tašką pasiekia per 4 mėnesius. Tada ieškoma naujų kelių. Kaip situacija klostysis artimiausiu metu, daug kas priklauso nuo kaimyninių šalių. Srautų į Skandinaviją ir iš Skandinavijos rizika yra didelė, bet čia daug kas priklauso nuo Estijos. Kaip ten bus užtikrinamos patikros, turės įtakos ir srautams. Daug kas priklauso ir nuo Lenkijos. Yra ir dar keletas priežasčių, dėl kurių srautai gali padidėti, bet tikėkimės, kad to nebus, ar bent jau nedaug keisis. Nelegaliai migracijai Lietuva turėtų būti nepatraukli šalis, o legaliai migracijai turėtų būti patrauklesnė, - baigdamas mūsų pokalbį sako URC vadas Remigijus Volikas, su kuriuo susitarėme, kad kitą kartą URC apsilankysiu atšilus orams, kai bus galima realiau susipažinti su centre gyvenančių prieglobsčio prašytojų ir sulaikytųjų gyvenimu.

Algis JAKŠTAS