Mes turime 55 svečius online

Apsilankymų šiandien:220
Apsilankymų vakar:905
Apsilankymų šį mėn.:10001
Apsilankymų iš viso:1567657

Savaitę intensyvaus kūrybinio darbo vainikavo įspūdingas pasirodymas

2016 m. kovo 2 d., trečiadienis, Nr.16 (1549)

Paskutinę vasario savaitę Švenčionyse vyko kūrybinės dirbtuvės didžiulio tarptautinio projekto „Godos“, kurį vysto Kauno šokio teatras „Aura“ ir Norvegijos šokio teatras „Panta Rei“. Šiame projekte kartu su profesionalais dalyvavo ir didžiulis būrys šokančio, dainuojančio ir grojančio Švenčionių jaunimo: šokių ansambliai „Aukštaitija“ ir „Aukštaitukas“ (vadovė Jolanta Razmienė), folkloro ansamblis „Aušrela“ (vadovas Kazimieras Pranskus), etnokultūros būrelis „Atgaja“ (vadovė Jūratė Vitkauskienė) iš Editos Račinskienės šiuolaikinio šokio mokiniai. Su šiais šokėjais, dainininkais ir muzikantais visą savaitę dirbo profesionalūs Kauno šokio teatro „Aura“ ir Norvegijos šokio teatro „Panta Rei“ šokėjai bei choreografai. Unikalu, kad jau pati profesionalių šokėjų komanda – tarptautinė: dvi lietuvės, dvi japonės, vokietė ir Norvegijoje gyvenantis britas.

Na, o visos savaitės darbą vainikavo šeštadienį, vasario 27 d., Švenčionių miesto kultūros centre parodytas bendras Švenčionių jaunimo darbas. Po jo – dviejų dalių norvegų ir lietuvių choreografų šiuolaikinio šokio spektaklis „Godos“.Pirmąją dalį kūrė norvegų choreografės Pia Holden ir Anne Ekenes, antrąją – garsi Lietuvos choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė.

Dar kartą priminsime, kad prieš metus pradėto projekto tikslas – sukurti šiuolaikinio šokio spektaklį tuo pačiu pavadinimu „Godos“ ir vykdyti šokio edukaciją Lietuvos regioniniuose miestuose. Vasario viduryje „Godos“ jau viešėjo Norvegijoje, o po Švenčionių pasirodymo iškeliavo savaitei į Mažeikius, po to – į Nidą ir baigiamasis pasirodymas vyks Kaune.

Projektas „Godos“ įgyvendinamas pagal 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“.

Švenčionys buvo pirmasis projekto miestas Lietuvoje. Ir pasirinktas dėl unikalių senųjų sutartinių, kurios yra įtrauktos į nematerialųjų UNESCO paveldo sąrašą ir dėl aktyvios bei motyvuotos šokio bendruomenės.

Puikų mūsų šokėjų, muzikantų ir dainininkų pasirengimą ir entuziazmą pažymėjo ir choreografė B.Letukaitė, be kita ko pasidžiaugusi ir dalyvių gausa, ir ypač įvairaus amžiaus berniukų dalyvavimu šokių užsiėmimuose. Pasak choreografės, visame pasaulyje šokiu daugiau domisi mergaitės negu berniukai. Taigi Švenčionys turime kuo didžiuotis! Norvegijoje labai populiarus edukacinis darbas, tad džiugu, kad tai prigyja ir Lietuvoje, pristatant dalykus, kurie galbūt mažiau žinomi plačiajai visuomenei.

B.Letukaitė papasakojo, kaip atsirado ir projekto pavadinimas „Godos“. Šiuolaikiniai žmonės mažai žino šio žodžio reikšmę, tad kuriant spektaklį, ieškant koncepcijų buvo atliekami tyrimai, apklausiami žmonės, kaip jie supranta, kas yra godos. Tad kiekvienas turėjo savo įsivaizdavimą apie tai, kaip godojimas vyko senais laikais. Buvo įdomu sužinoti, kaip tai supranta Norvegijos moterys ir merginos. Todėl abiejose spektaklio dalyse daug bendrumų, tačiau daug ir skirtumų.

Daug asociacijų šiuolaikinio šokio kūrėjams sukėlė ir Nalšios muziejuje esanti juostų kolekcija, kuri tarsi nulakdino į senus laikus, kai jaunamartės draugių būrelyje sėdėdavo, rišdavo, ausdavo juostas, dirbdavo kitus rankdarbius, kalbėdavo, svajodavo, gododavo... Gal todėl ir antrojoje B.Letukaitės pastatytoje šiuolaikinio šokio spektaklio „Godos“ dalyje lietuviškų tautinių juostų raštai (senoviniai kodai) taip lengvai pereina į brūkšninius ir QR kodus, susipina, maišosi ir perteikia mums dabar dar ne iki galo suprantamą, o ateityje lengvai perskaitomą informaciją...

Pasaulis keičiasi, žmonės ieško savo identiteto, lytiškumo, technologijos užvaldo vis daugiau ir daugiau gyvenimo. Tad kokios gi bus tos godos po 50, 100, 200 metų!? Bet ir ateities godos, matyt neišvengiamai, savo šaknimis sieks pačius archaiškiausius laikus, nes informacija kaupiasi ir perduodama iš kartos į kartą. Žinoma, ir ateities moterų godų centre – vyras. Kiekviena moteris jį įsivaizduoja savaip, kiekvienai iš jų – jis taip pat kitoks. O ir jis pats kartais, matyt, nežino, koks jis yra iš tikrųjų, ieško, myli, kankinasi, neretai ir kankina... Kiekvienas žiūrovas pamatė tai, ką norėjo pamatyti, kiekvienam kilo tokios asociacijos, kurias diktavo jo paties potyriai ir jausmai. Pasak B.Letukaitės, čia kaip ir pats šiuolaikinis šokis – nėra tiesmukai nusakoma, kas norėta parodyti, kiekvienas gali interpretuoti savaip, patirti bendrumo su šokėjais jausmą.

Bendrumo jausmą siekta išlaikyti ir viso spektaklio metu, juk godos panašios ir Lietuvoje, ir Norvegijoje, ir praeityje, ir ateityje...

Nepakartojamą bendrumo ir pasigėrėjimo jausmą patyrėme ir stebėdami Švenčionių jaunimo pasirodymą. Labai puikiai įsikomponavo ir sutartinės, ir archaiškas būgno dunksėjimas, nukeliantis ir į pagoniškus Lietuvos miškus bei klonius, ir į atšiaurias akmenuotas vikingų apgyvendintas pakrantes...

Renginio pabaigoje buvo padėkota rėmėjams: Medžioklės ir laisvalaikio prekių parduotuvei „Hunter“ ir jos savininkams R.Zabielai ir D.Maminskui, UAB „Saunila“ ir jos direktorei G.Dimšienei, A.Karveliui už arbatas, „TianDe“ kosmetikos ir grožio centro direktorei J.Jarošaitei, A.Matuškevičienei už nuostabų tortą, „Ievos pievos“ gėlių salonui ir I.Navikienei už įspūdingas gėlių puokštes, „Švenčionių vaistažolėms“ už įdomią ekskursiją ir degustaciją ir visiems projekte dalyvavusių vaikų tėveliams bei kolektyvų vadovams. Svečiams buvo įteiktos Švenčionių r. savivaldybės dovanos ir padėkos, dalyvių atminimo dovanėlės, o projekto rengėjai taip pat padėkojo švenčioniškiams dalyviams ir visiems, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo.

Irena POŽĖLIENĖ