Mes turime 355 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1728
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17929
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93959
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gailestingumo keliais

2016 m. vasario 24 d., trečiadienis, Nr.14 (1547)

Penktadienį, vasario 19 d., gausiai susirinkę ir palaiminti kunigo dekano Medardo Čeponio dviem autobusais išvykome į Vilniaus senamiestyje įsikūrusią Dievo Gailestingumo šventovę.

Lydimi kunigo Marijan Apriško, aplankėme Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos iniciatyva bei geradarių lėšomis įkurtą Hospicijumą, kuris tituluotas Palaimintojo (toliau – Pal.) kun. Mykolo Sopočkos vardu.

Pal. Mykolas Sopočka buvo sesers Faustinos, kuri 2000 metais Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbta šventąją, dvasios tėvu. Tarp Hospicijumo ir namų drąsiai galime dėti lygybės ženklą, nes šiuose seserų globojamuosiuose namuose vyrauja meilė, gėris ir viltis. Hospicijume sunkios būklės pacientai apgaubiami dvasininkų, gydytojų, psichologų ir slaugių nuoširdžiu rūpestingumu, jiems nenuilstant teikiant dvasinę ir medicininę pagalbą. Sesuo Aušra, kuri save įvardijo kaip hospicijumo „Geroji fėja“, yra šių slaugos namų projektų koordinatorė. Ji mums išsamiai ir įdomiai pristatė hospicijumo specifiką bei pobūdį. Paaiškino, kad visokeriopa pagalba čia teikiama ne tik ligoniais bet ir jų artimiesiems, nes su sunkia artimojo negalia psichologiškai yra sunku susitaikyti. Pažymėtina, kad šių namų darbuotojai bei savanoriai gailestingumo darbus dvasiai ir kūnui teikia neatlygintiniai.

Taip pat aplankėme Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuolyną, kur buvome supažindinti su šventosios (toliau – šv.) sesers Faustinos Kovalskos gyvenimo istorija ir su Gailestingojo Jėzaus paveikslo tapybos istorija. Garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą pagal šv. Sesers Faustinos vizijas 1934 m. nutapė Vilniaus dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Visi pasimeldėme vienuolyno koplyčioje, kurioje mūsų parapijoje įkurtos Dieviškojo gailestingumo grupės nariai pažadėjo Gailestingojo Jėzaus seserims visą kovo mėnesį melstis prašydami Gailestingojo Jėzaus palaiminimo ir užtarimo šiomis intencijomis: už seseris, už hospicijumo darbuotojus ir savanorius, už ligonius ir jų artimuosius.

Vėliau skubėjome į Bažnytinio paveldo muziejų, kur buvome išsamiai supažindinti su bažnytine atributika, sužinojome daug įdomių dalykų apie Vilniaus arkikatedros lobyną. Įdomu buvo sužinoti, kad ankščiau kunigų arnotai buvo puošiami rankų darbo gamybos sidabriniais bei auksiniais siūlais. Muziejuje turėjome galimybę savarankiškai pasidaryti kryželius – tai visiems buvo smagi patirtis ir liko gražus prisiminimas. Vaikai drauge su tėvais su dideliu džiaugsmu, vieni kitiems padėdami ir įvairiai juos papuošdami, gaminosi kryželius. Po gražių ir prasmingų akimirkų muziejuje skubėjome į Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovę prie stebuklingojo Jėzaus paveikslo švęsti Eucharistijos. Eucharistijos metu kun. Marijan Apriško meldėsi už Švenčionių parapijos jaunimą, vaikus, šeimas ir ligonius, o parapijos vaikų ir jaunimo choras „Bella voce“, drauge su vadove Irena Kerulienė savo gražiais, angeliškais balsais šlovino Gailestingąjį Viešpatį giesmėmis. Tai buvo iš tiesų prasminga ir įsimintina piligriminė išvyka.

 
Reklaminis skydelis