Mes turime 245 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3664
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17599
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:159592

Lietuvoje įsibėgėja gripo epidemija

2015 m. vasario 6 d., šeštadienis, Nr.10 (1543)

Pora šimtų susirgusiųjų – ligoninėse

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet siaučianti ypač pavojinga gripo atmaina į ligonines iki vasario 1 d. paguldė 240 asmenų. 12 jų gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Net du trečdaliai atsidūrusių ligoninėse dėl gripo yra nepilnamečiai: visoje Lietuvoje į ligonines paguldyti 159 asmenys, kuriems 17 metų arba mažiau. Dėl gripo hospitalizuoti 24 kūdikiai – 2 metų amžiaus arba jaunesni. 8 nepilnamečiai gydomi intensyvios terapijos skyriuje.

Daugiausia sergančiųjų hospitalizuota buvo Panevėžio apskrityje: net 46. 40 užsikrėtusių gripu asmenų į ligonines pateko Vilniaus apskrityje, 38 – Kauno apskrityje.

Apskritai visoje Lietuvoje dėl gripo medicinos pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 535 asmenys. Daugiausia besikreipusiųjų buvo Vilniaus apskrityje – 153. Mirties nuo gripo atvejų šalyje kol kas neužfiksuota.

Pasak (ULAC), šiemet siaučia ypač pavojinga gripo atmaina. Sergant ja dažnai pasitaiko sunkios komplikacijos, tokios kaip pneumonija. Didesnis komplikacijų pavojus kyla vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus asmenims.

 

Iki vasario 4 d. gripo epidemiją paskelbė 15 savivaldybių

Iki vasario 4 d. gripo epidemija buvo paskelbta penkiolikoje šalies savivaldybių – Alytuje, Druskininkuose, Visagine, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje bei Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Kretingos ir Telšių rajonuose.

Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėje 10-čiai tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų.

Nors dėl gripo į ligonines jau paguldyta per 240 asmenų, iš kurių dauguma – nepilnamečiai, tačiau medikai pažymi, kad į ligonines patenkantys vaikai nepasižymi sunkesniais simptomais negu ankstesniais metais. Jokių neįprastų komplikacijų, lyginant su ankstesniais metais, nepasitaikė. Dažniausios komplikacijos – bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, ausų uždegimai, taip pat pasitaiko ir miokarditai, širdies uždegimai, miozitas. Ligoninėje paprastai per 5 dienas sunkiausi simptomai praeina, nors kosulys gali išlikti ir ilgiau. Šiais metais gripas yra klasikinio tipo, mažiau išsiskiria kokiais nors neįprastais bruožais. Tiesa, šių metų gripas pasižymi ilgiau nei įprastai trunkančia aukšta sergančiojo kūno temperatūra. Paprastai sergant gripu aukšta temperatūra laikosi 3-4 paras, o šiemet daugeliui pacientų ji tokia išlieka iki 6 ar net 9 parų.

 

Gripo epidemijai – būti ar nebūti

Kada faktiškai yra gripo epidemija – ar kai žmonės serga, ar kai meras paskelbia? Atrodytų, keistas klausimas? Padėtis taip pat keista. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Švenčionių skyriaus duomenimis, Švenčionių r. sergamumas jau praeitą savaitę viršijo epidemijos lygį (4-ąją 2016 m. savaitę sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų buvo 146,48 atvejo per savaitę), bet epidemija neskelbiama. Esant tokiam sergamumui, daugelis aplinkinių savivaldybių, besirūpinančių savo gyventojų sveikata, paskelbė epidemiją ir atšaukė visus masinius renginius ir šventes. Pas mus gripo epidemija nutylėta, tad Užgavėnių ir žiemos šventėje ir kituose masiniuose renginiuose žmonės galės dalintis virusais...

 

Saugo skiepai ir nespecifinės priemonės

Nors epidemija vis dar neskelbiama, žmonėms reikėtų patiems labiau saugotis.

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, bet nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių:

*tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;

*vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;

*vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;

*laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;

*neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;

*gerai vėdinti patalpas;

*susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;

*sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.