Švenčionėlių Mindaugo gimnazija dar jauna- pernai šventė vos 15 savo gyvavimo metų, tačiau ir per tą neilgą laiką čia susiformavo keletas tvirtų, vertingų ir įdomių tradicijų. Viena iš tokių – pasikviesti buvusius šios gimnazijos mokinius, kurie galėtų patraukliai papasakoti dabartiniams gimnazistams apie savo profesijas, bandymus surasti savo kelią, kartu padiskutuoti ir pamąstyti apie gyvenimo prasmę, atsakomybę, pasidalinti įžvalgomis apie savito gyvenimo kelio pasirinkimą ir t.t. Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi, kad kiekvienais metais buvę gimnazistai mielai praveria savo mokyklos duris, sėda į mokytojų vietas ir susitinka su dabartiniais mokiniais.

Štai ir praeitą penktadienį Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje lankėsi penki buvę įvairių laidų gimnazistai, dabar jau dirbantys, kurie pakvietė pasikalbėti apie pilietiškumą, klimato kaitą, atsakingą vartojimą, kartų tarpusavio santykius, atsparumą stresui, negatyviai informacijai, drąsą rinktis savo gyvenimo kelią, nebijoti kurti, siekti ir svajoti...

Iš ryto mokiniai analizavo savo pasiekimus, numatė ugdymosi gaires, aptarė pusmečio laikotarpio rezultatus. Po to pamokas vedė buvę gimnazijos mokiniai.

Gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius mokiniams skaitė paskaitą „Darnus vystymasis: realybė ar utopija“. Jis kvietė rinktis eko, o ne ego vartojimą. Kad neigiami pokyčiai Žemėje būtų bent kiek mažesni, Andrejaus įsitikinimu, kiekvienas galime padaryti nors ir nedidelių, bet svarbių dalykų. Pavyzdžiui, kiekvienais metais nepirkti naujo išmaniojo telefono, kuriam pagaminti reikia įvairių retųjų metalų, pakelti ir draugo ant žemės išspjautą kramtomąją gumą, dėl kurios žūsta nemažai paukščių – išgelbėsime paukštį, draugas susigės ir galbūt daugiau to nebedarys. Ir daug kitų iš pirmo žvilgsnio atrodytų nereikšmingų dalykų. Tačiau ekologijoje nereikšmingų dalykų nėra. Puikiai žinomas „Drugelio plazdėjimo efektas“, kai viename pasaulio krašte drugelis suplazda sparneliais, tai kitame – kyla potvynis... Andrejus siūlė mokiniams visada išlikti maištininkais, ugdyti kritinį mąstymą ir netapti zombiais.

„Omnitel“ B2B pardavimų treneris (žinių ir kompetencijų valdymo koordinatorius) ir projekto „Kam to reikia?“ lektorius Rimvydas Jurkuvėnas mokė gimnazistus streso valdymo būdų. Rimvydas su humoru prisiminė ir savo vestus pirmuosius mokymus, ir mokykloje kartais neišnaudotą laiką ir galimybes. Jis patarė gimnazistams pasinaudoti visomis gimnazijoje teikiamomis žiniomis, kad paskui nereiktų eikvoti nei laiko, nei lėšų mokytis to, ką galėjo gimnazijoje išmokti nemokamai. Rimvydas parodė gimnazistams ir keletą paprastų pratimų, kurie padeda nusiraminti egzaminų metu, per darbo pokalbį ar... dantisto kėdėje.

Savarankiškai dirbantis televizijos režisierius, reklamų kūrėjas, žurnalistas, prodiuseris Martynas Grašys papasakojo, kaip mokyklos laikų pomėgis filmuoti tapo profesija. Martynas sakė tik besimokydamas žurnalistikos ir pradėjęs dirbti suvokė, kuo iš tikrųjų noribūti. Taigi baigė ir žurnalistikos, ir režisūros bakalaurus. Dabar jis – laisvai samdomas kūrėjas, dirbantis daugiausia reklamos srityje, ir šiame procese pats savarankiškai atliekantis daugybę darbų.

Lėlių dailininkė, scenografė Adelė Požėlaitė pokalbiui su gimnazistais pasirinko intriguojančią temą „Misija į Marsą. Kaip keistą užsiėmimą paversti karjera“. Ji drąsino moksleivius svajoti, nebijoti ir nemanyti, kad tik koks nors viršininkas gali duoti algą. Pinigų galima užsidirbti pačiam.

Rajono savivaldybės tarybos sekretorė Simona Kazlienė vedė pilietiškumo pamoką. Ji papasakojo nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems ir užaugusiems gimnazistams, kokių suvaržymų ir absurdiškų taisyklių turėjo žmonės laikytis sovietmečiu. Simona patarė, kaip informacijos sraute pastebėti neigiamą propagandą ir kaip jos išvengti.

Vėliau trečiokai, ketvirtokai, mokytojai ir svečiai dalyvavo protmūšyje, aptarė turiningą dieną ir vykusias paskaitas. Daugelis lektorių prisipažino, kad būdami prieš gimnazistų auditoriją „savo kailiu“ patyrė, ką patiria mokytojai kiekvieną dieną.

Irena POŽĖLIENĖ