Dirbdami Labanoro regioninio parko lankytojų centre, susiduriame su žmonėmis, dažnai nežinančiais, kas yra saugomos teritorijos, kokie ir kiek yra parkų, rezervatų, kokiu tikslu jie yra įkurti ir kas juose saugoma. Šiame straipsnyje bandysime suteikti nors dalį informacijos apie tai.

Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtos ir kultūros paveldo kompleksams, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip pat sudaromos sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam švietimui.

2015 m. duomenimis, saugomos teritorijos užima 1147439,64 ha plotą (apie 17,57 proc. visos šalies teritorijos).

Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Kuršių Nerijos ir Trakų istorinis parkas. Pirmasis įkurtas parkas yra Aukštaitijos NP (1974 m.) ir jo plotas yra 41154 ha. Regioninių parkų Lietuvoje yra 30, jie įkurti 1992 m. t.y.: Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dieveniškių istorinis, Dubysos, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės. Taip pat ne mažiau svarbūs gamtos išsaugojimui yra 6 rezervatai: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai, Kernavės ir Vilniaus pilių kultūriniai rezervatai.

Kalbant apie mūsų, t.y. Labanoro regioninį parką, noriu priminti, kad tai didžiausias regioninis parkas Lietuvoje (55305 ha). Jis įsteigtas norint išsaugoti: ypač vertingą gamtiniu požiūriu Labanoro girią ir ežeryną su Aiseto, Kertojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais, taip pat Beržaloto aukštapelkę; kultūros paveldo vertybes: urbanistinius ir etnokultūrinius kompleksus, pilkapius ir kt.; gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes.

Dauguma skaitytojų turbūt žino, kad Labanoro regioninio parko lankytojų centras, kuris yra pačiame Labanoro miestelyje, veikia nuo 2000 m. Per 15 gyvavimo metų čia apsilankė gausybė užsieniečių ir, žinoma, lietuvių. Jau antri metai centre yra įrengta labai įdomi ekspozicija „Didžiosios girios glėbyje“, kuriai nebuvo nė vieno abejingo lankytojo. Čia rasite smagių žaidimų ir vaikams, ir suaugusiems, pasitikrinsite savo žinias ar atpažįstate žuvis, gyvūnų pėdsakus, valgomus ir nevalgomus augalų vaisius, grybus. Ekspozicijoje taip pat eksponuojama Labanoro dūda, kurios garsų galėsite ir paklausti.

Taip pat noriu skaitytojus informuoti, kad šiais metais rugsėjo 22 d. buvo atidarytas Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas prie Baltųjų Lakajų ežero, netoli Mindūnų. Užlipus į bokštą, atsiveria vaizdas tarsi nuo devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti šią įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 231 laipteliu. Apžvalgos bokštas įrengtas šalia Mindūnų kempingo. Reiktų važiuoti keliu Molėtai-Ignalina ir Mindūnuose (Muziejaus g. sankryža) sukti ties kelio ženklu „Lankytina vieta“.

Na, o pabaigai ne tokia miela, bet, manau, svarbi informacija. Dauguma turbūt žino, kad jau nuo pernai metų yra įvestas Aukštaitijos NP ir Labanoro regioninio parko lankytojo bilietas. Tai mokestis už šių parkų rekreacinės infrastruktūros priežiūros (atokvėpio vietų, poilsiaviečių, stovyklaviečių remontas, šiukšlių išvežimas), informacinės sistemos (stendai, rodyklės) bei lankomų objektų priežiūros paslaugą, kadangi be to neapsieina beveik nė vienas lankytojas.

2015 m. bilietai buvo platinami visose saugomose teritorijose. Nors jie yra savanoriški, t.y. neprivalomi, skirti paremti saugomas teritorijas, tačiau jų įsigijimas yra supratingumo, pilietiškumo garbės reikalas.

Vis tik noriu pasidžiaugti, kad mūsų parko dauguma lankytojų yra supratingi, atsakingi ir mieli žmonės. Lankytojų centre lankėsi daug šeimų su vaikais, jaunuolių ar šiaip gamtą mylinčių žmonių, kurie be jokių priekaištų įsigyja šiuos bilietus. Jie džiaugiasi, kad yra tokie centrai, kur suteikiama informacija apie parką, lankytinus objektus. Deja, būna ir kitaip. Kartais tenka išgirsti ir nepelnytų priekaištų, kad norim „pasipinigauti“, kad nėra už ką mokėti. Kad lankytojams būtų patogiau įsigyti bilietus, savaitgaliais budėjome ir prie Labanoro apžvalgos bokšto ir suteikėm galimybę vietoj nusipirkti bilietą. Tikrai nustebau, kad esant gan prastam orui (šeštadienį ir sekmadienį beveik ištisai lijo ir buvo vėjuota), prie bokšto nepaliaujamai važiavo žmonės. Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, bet manau virš 200 svečių sulaukėme vos per vieną lapkričio mėn. savaitgalį. Dauguma jų mielu noru ėjo prie parko transporto ir pirko bilietus. Deja… Dabar galiu jau beveik nesuklysdama pasakyti, kad dar žmonėms neišlipus iš mašinos jau būdavo aišku, ar jie prieis, įsigys bilietą ar ne. Labai paprasta - kuo mašina brangesnė, tuo didesnė tikimybė, kad nepirks. Skamba juokingai, bet tai tiesa. Bendravau su dauguma. Daug svečių buvo iš didmiesčių, užsuko važiuodami pro šalį, kiti važiavo tiesiog specialiai pasižiūrėti, užlipti į bokštą ir pažiūrėti nuostabių vaizdų. Mačiau nemažai ir pažįstamų, žinomų ne tik man, bet ir visai Lietuvai veidų. Žmonių, kurių gražių žodžių, pažadų klausomės prieš politinius įvykius. Deja, nė vienas nepriėjo, sakykim, gal nepastebėjo, ir, aišku, nepirko bilietų. Taip, neprivalo, bet…

Susiduriam su nemažai svečių, interesantų, atvykstančių pas mus su įvairiais klausimais dėl kraštotvarkos, rekreacijos, miškotvarkos ar kt. klausimais. Padarėme išvadą, kad ne visi žino, jog 2010 m. pradžioje, sujungus mūsų ir Aukštaitijos nacionalinį parką, parkai liko tie patys du: Labanoro regioninis parkas ir Aukštaitijos nacionalinis parkas, tačiau direkcija yra viena, kuri įsikūrusi Palūšės k. Ignalinos r. (tel. (8 386) 53135), ten yra parko direktorius ir administracija. Mūsų, t.y. Labanoro regioninio parko lankytojų centras, yra Labanoro mstl., veikia ištisus metus. Jame dirba kraštotvarkininkas Ž.Mukulys, specialistas rekreacijai R.Venclovas, ekologai G.Grašytė, A.Grinskis ir centro administratorė D.Radziulienė.

Visais jus dominančiais klausimais galima kreiptis pas mus darbo dienomis (I-IV) nuo 8 iki 17 val. ir penktadienį nuo 8 iki 16.45 val. arba tel. (8 387) 47142, (8 387) 47160.

Danguolė RADZIULIENĖ