Mes turime 305 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3378
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13565
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89595
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Informacinis karas: kaip jį atpažinti ir kaip jame išlikti

2015 m. gruodžio 16 d. trečiadienis, Nr.94 (1530)

 

(Tęsinys. Pradžia Nr. 93)

Propaganda – informacinio karo pagrindas. Tai – psichologinių operacijų specialistų kuriama informacija, kurios tikslas – pakeisti tam tikrų grupių elgseną, t.y., priversti žmones elgtis taip, kaip nori propagandos skleidėjai: balsuoti už tam tikrą partiją, remti ne savo, o svetimą valstybę ir pan.

Pastaruoju metu šiems klausimams Lietuvoje skiriamas ypatingas dėmesys.

 

Visas vadžias – į vienas rankas

2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus (vienija 26 nevyriausybines organizacijas), narių susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Artūru Paulausku.

Minimos nevyriausybinės organizacijos bendradarbiavimo susitarimą pasirašė 2009 m. lapkričio 5 d. iš pradžių jų buvo 15, o dabar jau 26. Tarp pasirašiusių susitarimą buvo ir geras mūsų laikraščio draugas bei pagalbininkas atsargos pulkininkas leitenantas Povilas Šimkavičius, susitikime atstovavęs Atsargos karininkų sąjungai. Jis sakė, kad buvo išleistas ir laikraštis apie Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, veiklą. Susitikimo pirmininkas A.Augulis, sekretorius A.Narutis.

P.Šimkavičius trumpai informavo „Švenčionių kraštą“ ir apie šio svarbaus susitikimo esmę: „Kalbėdamas apie pavojus Lietuvai A.Paulauskas paminėjo hibridinį ir informacinį karą: „Informacinis karas tai yra bandymas mūsų žmones išlaikyti toje rusiškoje erdvėje, išlaikyti tokiais kritiškais mūsų valdžios sprendimams, mūsų pasirinktam kursui – NATO, Europos Sąjunga“. Toliau pranešėjas kalbėjo apie pakankamai silpną mūsų pilietinės visuomenės funkcionavimą, dėl ko ir surandami tie plyšiai, tie žmonės, kurie transliuoja Rusijai labai naudingą informaciją. A.Paulauskas sakė, kad NSGK kreipėsi į Vyriausybę dėl informacinės saugumo strategijos. Toliau jis kalbėjo, kad dabar už informacinį saugumą atsako labai daug ministerijų, pradedant Kultūros, Užsienio reikalų ir kitomis, bet vieno atsakingo, kuris turėtų visas vadžias neturime“.

Toliau tęsiame šia tema praeitame „Švenčionių krašto“ numeryje pradėtą pokalbį su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistu Karoliu ZIKARU:

 

Informacijos laisvė yra viena pamatinių demokratijos vertybių. Gerbiamasis pašnekove, ar nemanote, kad jaunos demokratijos šalyse, kokia ir yra Lietuva, tai yra šiek tiek pavojinga?

Per 25 metus, kai mes gyvename demokratijos sąlygomis, buvo visokių sudėtingų situacijų, tačiau, manau, kad mes jau daug išmokome ir demokratija iš esmės Lietuvoje yra ir ji toliau sėkmingai vystosi. Žinoma mes gyvename ne tokiomis geopolitinėmis sąlygomis kaip Vakarų Europos šalys, mūsų padėtis yra pavojingesnė, bet pamatinių demokratijos vertybių dėl to atsisakyti neverta. Viena iš demokratijos pamatinių vertybių, kuri kaip tik gali mums padėti, yra pilietiškumas ir kiekvieno piliečio atsakomybė prieš savo valstybę. Manu, kad suvokdami grėsmes, kurios kyla mums iš išorės, tiesiog turime kiekvienas iš mūsų jausti atsakomybę. Atsakingai elgtis turi politikai, žurnalistai, pareigūnai ir kiekvienas pilietis – kas jis bebūtų. Turim suprasti, kad tai, ką mes transliuojame, gali turėti tam tikrų padarinių, ypač jei esame vieši asmenys, autoritetai kurie gali paveikti visuomenės nuomonę. Demokratija reikalauja atsakomybės ir sveiko proto iš demokratiškos visuomenės narių.

 

Kaip Jūs vertinate kai kurių Rusijos televizijų kanalų draudimus transliuoti Lietuvoje dėl jų skleidžiamų propagandos ir karo kurstymo nuotaikų? Juolab, kad interneto amžiuje tai lengvai apeinama.

Kiek pamenu, tie kanalai nebuvo uždrausti, tiesiog jų transliacijos buvo apribotos tam tikram laikui, įstatymuose nustatyta tvarka. Dar vienas demokratinių valstybių požymis yra įstatymų viršenybės principas. Jei mūsų įstatymuose yra parašyta, kad negalima viešai skelbti dezinformacijos, karo propagandos, kurstyti nesantaikos, bet kažkas tai padaro, tai tas kažkas turi būti nubaustas kaip tai yra parašyta įstatymuose. Tai yra principinė nuostata. Be jokios abejonės draudimai negali būti pagrindinė kovos prieš priešišką propagandą būdai. Svarbiausia yra piliečių edukavimas, pilietiškumo ugdymas ir dominavimas savoje informacinėje ir kultūrinėje erdvėje.

 

Neretai kalbama ir apie „minkštąją“ propagandą. Neseniai buvo kilusi diskusija, kai nuspręsta nepriimti Lietuvoje koncertuoti Rusijos raudonosios armijos choro. Ar tokių kolektyvų pasirodymai Lietuvoje pavojingi visuomenės brandai?

Kultūra yra labai svarbus propagandos įrankis. Propaganda sėkmingiau veikia ne per protą, bet per jausmus. Jei jūs sugebate įterpti savo strategines žinutes į jausmingą gražią muziką ar emocionalų filmą, pasieksite daug daugiau ir plačiau, nei ką nors įrodinėdamas mokslinėse konferencijose. Todėl įvairaus lygio rusiška kultūra yra labai stipriai naudojama įtakojimui.

Kiek pamenu, tam orkestrui niekas neuždraudė čia koncertuoti, tiesiog neatsirado salė, kuri priimtų šį orkestrą. Tai aš irgi pavadinčiau tam tikra pilietiškumo apraiška.

 

Lietuva savo geografinės padėties negali pakeisti. Mūsų šalis atsakinga ir už išorinės ES sienos apsaugą, todėl informacinio ir hibridinio karo atakų tenka patirti nemažai. Kaip eiliniams Lietuvos piliečiams atpažinti priešiškas informacines atakas ir išmokti joms atsispirti?

Pirmiausia reikia žinoti, kad turime nedraugiškų kaimynų, kurie visomis priemonėmis nori pakirsti mūsų valstybingumą. Turime stengtis kritiškai vertinti informaciją, jei nenorime būti apgauti, turime nepatingėti paieškoti alternatyvių informacijos šaltinių.

 

Ką turėtų daryti Lietuvos vadovai, kad nuosekliai būtų formuojama pilietiška ir patriotiška visuomenė, atspari dezinformacijai ir propagandinėms atakoms?

Reikia siekti, kad kuo daugiau mūsų šalies piliečių jaustųsi savo valstybės šeimininkais ir kūrėjais, kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už savo valstybę. Mes visi per rinkimus dalyvaujame šalies valdyme, todėl turime turėti pakankamai informacijos, kad galėtumėme priimi teisingus sprendimus.

Manau, kad labai svarbu yra švietimas, jau nuo mokyklos suolo vaikai turi būti mokomi informacijos analizės pradmenų.

 

Manyčiau, kad žmogus yra daug atsparesnis dezinformacijai, kai jam įdomią informaciją gali laisvai gauti jam suprantama kalba iš įvairių šaltinių, turėti galimybę išgirsti įvairias nuomones tuo pačiu klausimu ir pačiam pasidaryti išvadas. Tad ar nevertėtų pasirūpinti, kad Lietuvos žmones plačiau ir operatyviau pasiektų įvairių Europos šalių ekspertų ir apžvalgininkų pasisakymai?

Labai svarbu yra dominuoti savo informacinėje ir kultūrinėje erdvėje. Dabar mūsų televizijose labai daug rusiškos kultūrinės ir informacinės produkcijos, turime siekti, kad būtų kuriama kuo daugiau lietuviškos patrauklios žiūrovui kultūrinės ir informacinės produkcijos, taip pat labai svarbu šioje srityje bendradarbiauti su kitomis Europos šalimis ir keistis tokio pobūdžio produktais.

 

Ačiū už pokalbį.

Irena POŽĖLIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis