Pirmadienį Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo nariai ir rajono tarybos nariai aptarė aktualius klausimus su mūsų rajono gyventojais.

Reorganizacija - be sumaišties

Du pirmieji politikų ir rajono gyventojų susitikimai vyko socialinės globos įstaigose – Pabradės ir Strūnos socialinės globos namuose. Juose lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Laisvūnas Bartkevičius, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys kultūros ministras Šarūnas Birutis, rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Vigelis, vėliau, po darbo, prie jų prisijungė tarybos narė Raja Krupenina.

Svečius pasitikusi Pabradės socialinės globos namų direktorė Nijolė Genytė pirmiausia papasakojo svečiams, kaip vyksta reorganizacija, prijungiant Pabradės vaikų globos namus. Kiek kartų teko lankytis šiuose nuostabiuose namuose, visada pasitinka ramybė ir grožis. Direktorė ir visas personalas sukuria tokią harmoningą aplinką, kad sunkios gyventojų negalės nekrenta į akis. Net dažniausiai viską sujaukianti reorganizacija čia neįnešė jokios sumaišties. Uždaromų vaikų globos namų daliai vaikų, turėjusių sveikatos sutrikimų, čia net tinkamesnės sąlygos, kita dalis vaikų gyvens įstaigai priklausančioje poilsio bazėje, dar keletui vaikų ieškoma išnuomoti butą, kuriame visą parą bus organizuota priežiūra. Direktorė apskaičiavo, kad taip organizavus vaikų globą, jų išlaikymo kaina turėtų išlikti tokia pat arba pabrangtų nežymiai. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas pasidžiaugė tokia prognoze, nes kitose šalies įstaigose vaikus perkeliant į butus globos kaina gerokai padidėja. „Nepaisant to, procesas turi vykti – tokia valstybės politika, tad ypač džiugu, kad jūs netgi išsitenkate tuose pačiuose finansuose, nereikia papildomai“, - sakė M. Zasčiurinksas.

Žmonėms rūpi ne tik algos, bet ir valstybės reikalai

Susitikimai su abiejų įstaigų – Pabradės ir Strūnos socialinės globos namų - kolektyvais buvo nuoširdūs ir atviri, nevengiant aštrių klausimų. Pasiklausę naujienų iš pirmų lūpų, žmonės pažėrė priekaištų dėl mažų atlyginimų, valstybės valdymo klaidų, o pabradiškiai – dar ir dėl blogo kelio. „Ar vairą išlaikėt važiuodami?“ - klausė vienas darbuotojas. Žmonės pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo, kad patys kelią tvarko - grėbliais lygina. Pasak svečių, pastarasis klausimas – ne Seimo kompetencija, čia jau reikėtų vietinei valdžiai priekaištauti. Tarybos narys, opozicijos lyderis Vytautas Vigelis paaiškino, kad šio kelio remontas buvo numatytas jo komandos rengtuose planuose, bet po rinkimų pasikeitus situacijai jis jau negali pažadėti, kada tai bus daroma.

Dėl atlyginimų Seimo nariai turėjo ką pasakyti žmonėms, nes net turėdami ribotas galimybes – tik 5 ministrus iš 15-kos, jie savo rinkimų pažadus tęsi ir tikisi iki kadencijos pabaigos pasiekti, kad minimali alga būtų 437 eurai (žadėtieji 1507 litai). Kai tą žadėjo prieš rinkimus, niekas netikėjo, o štai – ir pasiekė. Situacija dėl atlyginimų didinimo išsamiai išdėstyta Darbo partijos parengtame straipsnyje „Darbo partija: kad visų piniginės pilnėtų“.

Kas gramzdina šalį į skurdą?

Kodėl mes taip skurdžiai gyvename, kodėl tokie menki atlyginimai? Šie klausimai atvedė prie didžiausių milijoninių aferų: „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečių kompanijai „Wiliams“, LEO, Ignalinos atominės uždarymo. Daug klausimų kelia ir sprendimai dėl suskystintų dujų terminalo, kurio statybą krėtė skandalai. Kodėl nuspręsta statyti terminalą ne privačiomis ar ES lėšomis, o užkrauti šią naštą gyventojams? Terminalas Lietuvai aiškiai per didelis, per galingas, o dujų poreikis dar nuolat mažėja. Kodėl pasirinkta laivą nuomoti, o ne pirkti? Nuomos sutartis sudaryta 5 metams – nieko pakeisti negalima. „Ar tai nemokšiškumas, ar kenkimas“, - retoriškai klausė žmonės.

Šį klausimą reikėtų adresuoti tiems, kas vadinamos krizės metu (Valentinas Mazuronis mano, kad iš tikrųjų jokios krizės nebuvo) taip sugebėjo prisiskolinti, kad dabar kasmet šalies biudžetas turi mokėti bankams vien palūkanų beveik milijardą eurų. Estija skolų išvis neturi, o mes turime 42 milijardus. Kai daugelis skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo su 2 proc. palūkanomis, Lietuva – iš komercinių bankų už 9-10 ir galbūt dar didesnes palūkanas ir dar su sąlyga, kad negalima refinansuoti (grąžinti anksčiau laiko) paskolos.

Kaip bevadintume - aferomis ir nemokšiškais sprendimais - jie apiplėšė Lietuvą ir jos žmones. Štai kur dingsta atlyginimų ir pensijų kėlimui reikalingi pinigai. Už aferas niekas nepatrauktas atsakomybėn. Darbiečiai akcentavo, kad kol šalis bus valdoma svarstyklių principu kairė-dešinė, tol taip ir bus. Vieni kitus keičia valdžioje, vieni kitų neteisia, truputį patriukšmauja ir nutyla, ir toliau valdo pamainomis. O žmonės toliau skurdinami. Pagal statistiką Lietuvos ekonomika vystosi sparčiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių, o atlyginimai – mažiausi.

Darbo partijos vadovai susitiko su visuomene

Švenčionyse, Nalšios muziejaus salėje (kultūros centro remontas dėl naujos valdžios veiksmų įstrigo), pirmadienio vakarą su visuomene susitiko Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir visi ankstesniuose susitikimuose dalyvavę politikai. Kaip visada, norinčių pabendrauti su Darbo partijos lyderiais buvo pilnutėlė salė. Auditorija drąsiems politikų pasisakymams pritarė plojimais. Atskirai žmonės plojo kultūros ministrui Šarūnui Biručiui už padidintus atlyginimus kultūros darbuotojams, atnaujinamus kultūros objektus, ypač – už išgelbėtą nuo sugriuvimo Švenčionių cerkvę.

Siūlo atsisakyti pabėgėlių

Europiečius bauginanti pabėgėlių kvotų tema sėja nerimą ir Lietuvoje, nors kol kas neatsirado pabėgėlių, kurie norėtų ar bent sutiktų čia važiuoti. Geriau sutinka grįžti atgal į Siriją. Mūsų valdžia labai stengiasi įvykdyti kvotą, todėl patys važinėjo į Graikiją ir Italiją, bet grįžo tuščiomis. Matyt, pabėgėliai nori gyventi geriau. Valdžiai besukant galvas, kaip atsivežti kvotinius daugiau kaip 1000 pabėgėlių, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis viešai pareiškė, kad pabėgėlių priėmimo kvotą reikia atšaukti. Pasak V.Mazuronio, per keliasdešimt metų nesugebame integruoti romų bendruomenės. Nereikia svaičioti, kad pabėgėlius išmėtytų po visas savivaldybes. To niekada nebus – jie gyvena bendruomenėmis. „Kvotos – klaida, jas reikia atšaukti. Niekas nedrįsta to pasakyti, tik dvi politinės jėgos – Darbo partija ir Prezidentas Valdas Adamkus“, - sakė Valentinas Mazuronis susitikime Švenčionyse.

Precedento neturintis atvejis – meras nepasitiko į rajoną atvykusios Seimo Pirmininkės

Be politinių ambicijų, egzistuoja visuotinai priimtos kaip savaime suprantamos politinio etiketo normos. Per beveik 20 metų mūsų rajone nebuvo atvejo, kad meras nepagerbtų rajone besilankiusio kurio nors iš šalies valdžios pareigūnų, kokiai partijai jis bepriklausytų. Rajono vadovai iki šiol visada pagarbiai elgėsi su svečiais. Naujoji valdžia atvirai meta iššūkį visuotinėms elgesio normoms, nesiskaito su autoritetais. Ko vertas vien paskutiniame tarybos posėdyje vicemero K.Trapiko akibrokštas rajono garbės piliečiui Konstantui Rameliui. Tokie išsišokimai prieš gerbiamus asmenis, kuriems rajono gyventojai patikėjo teisę jiems atstovauti, tarybos posėdžiuose tapo įprasti – neleidžia pasisakyti, varo nuo scenos, įžeidinėja, menkina. Jau ne kartą tarybos narys K.Ramelis jiems sakė: „Mėgaujatės valdžia? Mėgaukitės, mėgaukitės“...

Pirmadienio vakarą jaunasis meras pademonstravo nepagarbą vienam iš trijų aukščiausių šalies vadovų – Seimo Pirmininko institucijai. Tuo tarpu Seimo Pirmininkė labai nesistebėjo tuo ir sakė žinanti, kodėl meras Rimantas Klipčius neatvyko. Čia ir paaiškėjo, kiek buvo tiesos mero žodžiuose, kai jis paskutiniame tarybos posėdyje gyrėsi, kad „viskas tvarkoj“, esą jis normaliai bendrauja su rajone išrinktais Seimo nariais, užsiminė buvęs ir pas Seimo Pirmininkę – jį priėmė. Tikrai buvo, ir tikrai priėmė, tik meras nutylėjo apie tai, koks buvęs pokalbis. Apie tą susitikimą susirinkusiems papasakojo Seimo Pirmininkė: „Pasakysiu atvirai – išsirinkote jauną, gražų, bet per anksti. Buvo jis (meras Rimantas Klipčius) pas mane. Nepatikėsite, mokiau jį, kur reikia eiti, kaip daryti. Tam, kad galėtų valdyti, žinotų, kaip į rajoną ateina investicijos, kaip apginti kiekvieną biudžeto eilutę, pagrįsti papildomų lėšų poreikį, vien išsilavinimo nepakanka, reikia dar ir gyvenimiškos patirties. Iš tiesų tai ne taip paprasta. Visos savivaldybės labai nori investicijų, kiekviena traukia į save, važiuoja ir važiuoja ir merai, ir administracijų direktoriai, įrodinėja. Visa jūsų laimė, kad turite kultūros ministrą Šarūną Birutį ir atkaklumu pasižymintį Petrą Čimbarą, jie labai rūpinasi rajonu. Kultūros ministras tiek lėšų pritraukęs į rajoną, kad belieka pavydėti.

Merui sakiau, kad reikia dirbti draugiškai, su protu, apsiskaičiuoti ir sugebėti įrodyti, kad rajonui tų investicijų reikia labiausiai. Jeigu valdžia tik puikuosis, kokie jie jauni ir gražūs, neateis į rajoną nei vieno papildomo euro. Tik per didžiulį darbą, diskusijas ateina lėšos.

Pasakysiu atvirai, esu nusivylusi jūsų meru, jo komandos elgesiu, tuo, kas darosi jūsų rajone šiuo metu. Aš jam aiškiai pasakiau: „Gerbiamas mere, aš turi labai daug nusiskundimų iš jūsų rajono. Skaitėte Konstituciją? Aiškiai parašyta, kad diskriminuoti žmones pagal partinę priklausomybę draudžiama. Jūs neturite teisės to daryti. Jeigu jūs to nedarote, neturi teisės to daryti ir jūsų žmonės, nes jūs pažeidžiate Konstituciją.“

Juk ir meras, ir tarybos nariai prisiekė padėję ranką ant Konstitucijos. Aš jį griežtai įspėjau, todėl šiandieną jo čia ir nėra.

Kiek girdžiu, žmonių persekiojimo, spaudimo procesas tęsiasi. Kviečiu žmones netylėti, nereikia bijoti. Rašykite man asmeniškai. Neleisime pažeidinėti Konstitucijos, priemonių tam užkirsti yra. Ir tegul jūsų naujoji valdžia nesitiki, kad padėsime jiems valdyti rajoną, jeigu laužys konstitucinius pamatus“, - griežtai kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patikino, kad ir jis žino apie naujos valdžios persekiojimo metodus. „Tegul jie per daug neįsijaučia, nes mes grįšime greičiau, negu jie tikisi“, - pareiškė V.Mazuronis.

V.Mazuronis: „Jūs teisūs, valdžia dėl visko kalta“

Būdamas aplinkos ministru Valentinas Mazuronis įrodė, kad nėra neįmanomų dalykų, reikia tik norėti ir dirbti. Du dalykai iki jo atrodė neįmanomi – nesibaigianti kova su brakonieriais ir niekaip neprasidedanti daugiabučių renovacija. Konservatoriai jau buvo pradėję už renovacijai skirtus pinigus sraigtasparnius pirkti. Atėjo V.Mazuronis ir renovacija prasidėjo tokiu tempu, kad trūko statybininkų. Tiesa, išvyko V.Mazuronis į Europos Parlamentą, ir vėl vaizdas liūdnyn... Ką gali vienas žmogus.

Brakonieriai iki šiol dreba. „Brakonierių žmonos pradėjo slėpti tinklus, vyrams sako: nereikia, ką jūs darot, namus atims“, - smagiai juokavo V.Mazuronis. Jis sutiko su visais žmonių išsakytais priekaištais valdžiai: „Barkit, kritikuokit, kalkit, nes jūs teisūs, valdžia blogai dirba ir dėl visko kalta“, - kalbėjo V.Mazuronis. Jis negailėjo kritikos ir ES lėšų panaudojimui. Pasak jo, yra padaryta ir prasmingų darbų, bet milijonai paramos panaudoti netikslingai ir neatsakingai. Renovuotos tuštėjančios mokyklos, kur baigiasi vaikai, pridaryta parkų, regioniniuose parkuose – įvairių stendų, statinių. Kas juos ir iš kokių lėšų remontuos, kai po kelerių metų pradės griūti? Juk nuo 2020 metų ES parama baigsis, gyvensime tik iš savo uždirbtų pinigų. Prikūrus parkelių, kuriuose kartais nėra kam ir sėdėti, keliskart padidėjo šienaujami plotai, išlaidos jų priežiūrai.

Baigdamas susitikimą, Darbo partijos pirmininkas kreipėsi į visuomenę: „Susitvarkėme su brakonieriais, susitvarkysime ir su kitomis problemomis, jeigu patikėsite mums valstybę, ir Vyriausybėje dirbs ne 5 mūsų ministrai, kaip yra dabar, o dukart tiek“.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ