Mes turime 410 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4188
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14375
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90405
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

V.Blinkevičiūtė: „Nedarbas turi trauktis ir iš Lietuvos regionų“

2015 m. spalio 31 d. šeštadienis, Nr.81 (1517)

Su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte kalbamės apie tai, ką dar reikia padaryti, kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau galimybių susirasti tinkamą darbą.

Ar nedarbas jau traukiasi iš Europos Sąjungos?

Traukiasi, bet ne taip greitai, kaip mes norėtume. Šiuo metu darbo ieško net 23 milijonai Europos Sąjungos piliečių, o kas antras iš jų negali įsidarbinti ilgiau nei metus. Bendras nedarbo lygis vis dar daug didesnis nei prieškriziniais 2007 metais. Tiesa, Lietuvoje, ypač jaunimo, nedarbas mažėja sparčiau. Tačiau jis turi trauktis ne tik iš didžiųjų, bet ir iš mažųjų miestų bei rajonų. 

Tad ką reikia daryti, kad atsirastų daugiau darbo vietų?

Patikrintas receptas – sudaryti geresnes sąlygas verslui, kuris sukuria daugiausiai darbo vietų.  Europos Parlamente parengėme ne vieną rekomendaciją, kaip reikėtų geriau skatinti smulkų ir vidutinį, šeimos verslą, įvairias ekonominės veiklos sritis. Ir ne tik rekomendacijas, bet ir finansinės paramos priemones. Daug tikiuosi iš šiemet įsteigto Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo galės pasinaudoti ir Lietuva. Nebejotinai darbo vietų sukurs ir tiesioginės užsienio investicijos, kurios per metus Lietuvoje išaugo net 3,5 karto. Norėtųsi, kad šių investicijų naudą pajustų visi Lietuvos žmonės.

O kokių darbo vietų reikia Lietuvai?

Kokybiškų. Tai reiškia legalių, normaliai apmokamų, be darbuotojo išnaudojimo, leidžiančių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Labai svarbu, kad dirbantis žmogus neskurstų ir užsidirbtų visas socialines garantijas: orią pensiją, socialinę paramą netekus darbo, įvykus darbe nelaimingam atsitikimui ar negalios atveju. Tik turėdami kuo daugiau kokybiškų darbo vietų  mes sugebėsime konkuruoti ES darbo rinkoje ir susigrąžinti svetur dirbančius mūsų vaikus. Apie tai ne kartą kalbėjome ir Europos Parlamente.

Ar tai realūs siekiai?

Žinoma. Šiuos siekius sėkmingai įgyvendina ne viena ES valstybė, kurioje socialiai atsakingas verslas turi senesnes tradicijas ir yra labiau išplėtotas. Tačiau problemų yra visur. Dar daug  žmonių ES dirba be reikiamų socialinių garantijų arba uždirba mažiau negu skurdo riba. Dažnai piktnaudžiaujama netipinėmis darbo sutartimis bei savisamda. Su darbuotojais sudaromos laikinos arba ne visos darbo dienos darbo sutartys, nors žmonės dirba nuolat ir visą darbo dieną. Europos Parlamente sieksime parengti teisės aktą, kuris padėtų geriau ginti tokius darbuotojus. Tikiuosi, kad ir naujasis Lietuvos Darbo kodeksas, kuris įteisins darbo sutarčių įvairovę, numatys saugiklius, kad jomis nebūtų piktnaudžiaujama.

 Ar didėjant užimtumui  nepritrūks darbuotojų?

Jau dabar ne vienas darbdavys skudžiasi, jog neranda kvalifikuotų darbuotojų. Ir ne tik kvalifikuotų. Dažnas ūkininkas negali prisikviesti net talkininkų derliui nuimti, nors už tai yra mokama. O tuo metu darbo Lietuvoje ieško net 140 tūkstančių žmonių... Tad ką daryti? Esu įsitikinusi, jog problemą galime išspręsti patys ir be imigrantų pagalbos. Tiesiog būtina daugiau investuoti į pagrindinį mūsų turtą – žmones – bei padėti jiems susirasti savo vietą darbo rinkoje. Europos Parlamentas pasiekė, kad  šiam tikslui ES biudžete būtų numatyta daugiau lėšų. Džiugu, jog naujos jaunimo užimtumo priemonės jau duoda rezultatų. Reikėtų padėti kuo ilgiau likti darbo rinkoje ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių žinios ir patirtis labai reikalinga. Mes pasiūlėme naujų priemonių  ilgalaikiam nedarbui mažinti. Kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui ne vėliau kaip per 18 mėnesių turi būti pasiūlyti realūs grįžimo į darbo rinką būdai. Svarbu siekti, kad žmonės norėtų dirbti, o ne gyventi iš socialinių pašalpų. Todėl sveikinu Lietuvos Vyriausybės sprendimą nuo 2016 metų  didinti minimalų darbo užmokestį bei neapmokesdinamą pajamų dydį. Augantys atlyginimai skatins žmones aktyviau ieškotis darbo Lietuvoje.

Petras AUSELIS

 
Reklaminis skydelis