Gražią vieno penktadienio popietę į Pašaminės kaimo klubą-filialą jo vedėja Dalė Basiūnienė pakvietė pašaminiškius susitikti su vienais iš artimiausių kaimynų – reškutėniškiais. Į svečius atvyko ilgametė mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė Viktorija Lapėnienė, muzikantas ir tautodailininkas Valdemaras Pranskus, Reškutėnų bendruomenės pirmininkė Janė Petkūnienė, įvairia kūryba užsiimanti Milda Sivickienė ir Reškutėnų moterų vokalinis ansamblis.

Pašaminės ir Reškutėnų kaimų gyventojus nuo seno siejo ir sieja tamprūs ryšiai, todėl bendravimas buvo šiltas ir malonus.

Pašaminės kaimo klubo-filialo vedėja Dalė Basiūnienė – kūrybingas ir išradingas žmogus. Ji ne tik organizuoja puikius renginius, bet ir mėgsta komponuoti įvairius floristikos darbus, puokštes, atvirutes kuria ir kitokius suvenyrus. Daugybė svečių tąkart iš renginio išėjo nešini Dalės rankų darbo nuoširdžiomis dovanomis. Pirmiausia jubiliejinis suvenyras – stilizuota gyvenimo knyga – buvo įteiktas šiemet garbingą 80 metų jubiliejų šventusiai reškutėniškei Viktorijai Lapėnienei, kita knyga – taip pat aštuoniasdešimtmetį pažymėjusiai pašaminiškei Janinai Pranskuvienei, toks pats suvenyras iš Dalės rankų atiteko ir neseniai kuklesnį jubiliejų šventusiai šio straipsnio autorei... O dailiai iš spalvingų klevo lapų ir sausų gėlių surištomis puokštėmis buvo apdovanotos Reškutėnų kaimo dainininkės ir kiti svečiai.

Gražiai padainavo Reškutėnų moterų vokalinis ansamblis, kuriam akordeonu akomponavo Valdemaras Prunskus. Svečiams pritarė ir šeimininkai. Pašaminiškė mokytoja Giedra Umbražiūnienė ne tik pristatė svečius, bet ir paskaitė keletą Valdemaro ir Mildos eilėraščių bei gražiai vedė visą renginį. Svečių sukurtus eilėraščius taip pat skaitė ir pašaminiškė Anastazija Perkauskienė.

V.Prunskus su jam būdingu humoru papasakojo keletą įdomesnių savo gyvenimo epizodų, nepamiršdamas paminėti ir sunkumų, kurių jam, kaip ir daug kam, teko patirti rūsčiais karo ir pokario metais. Be to, p. Valdemarą per gyvenimą lydi net trys mūzos – muzikos, dailės ir poezijos. Ir jos kažkaip tarpusavyje susikalba, ir Valdemaras su visomis randa bendrą kalbą.

Apie savo kūrybinius ieškojimus ir atradimus įdomiai papasakojo ir reškutėniškė Milda Sivickienė, kurios eilės kupinos simbolių, vaizdingų tėviškės gamtos aprašymų. Pašaminiškiams Mildos kūryba geriausiai žinoma iš Pašaminei sukurtos dainos. Kaip sakė renginį vedusi Giedra Umbražiūnienė, net jeigu Milda būtų sukūrusi tik šį vienintelį eilėraštį, pašaminiškiams ji būtų svarbi kūrėja.

Dar ilgai nesiskirstė susirinkę pašaminiškiai su reškutėniškiais, kartu dainavo visiems žinomas dainas, apžiūrinėjo Valdemaro Prunskaus tapybos parodą, Dalės Basiūnienės suvenyrų ekspoziciją, dalinosi prisiminimais, vaišinosi arbata, sumuštiniais ir naminiu pyragu, kuris kepamas Reškutėnų tradicinių amatų centre malkomis kūrenamoje krosnyje.

Besiskirstydami pašaminiškiai ne vienas kalbėjo, kad reikėtų gausiau lankyti renginius, burtis draugėn: „Pažiūrėkim į Reškutėnų moterų ansamblį ir pasimokykim iš jų entuziazmo, juk visos gyvena skirtinguose vienas nuo kito gerokai nutolusiuose kaimuose, bet susirenka, kartu dainuoja, kartu renginius organizuoja, o mes visi – patogiai gyvename viename kaime, vietoj turime puikius klubą ir biblioteką, tik reikia dažniau atsikelti iš minkštų krėslų ir ateiti čia...“.

Irena POŽĖLIENĖ