Mes turime 330 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5940
mod_vvisit_counterŠią savaitę:5940
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:141215

Skurdo veidas

2015 m. spalio 21 d. trečiadienis, Nr.78 (1514)

Tyrimas

2014 metų gegužės-gruodžio mėn. nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Caritas užsakymu Lietuvos Socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto mokslininkai atliko „Sisteminį skurdo problemos tyrimą Lietuvoje“, kuriuo siekta įvertinti skurdo paplitimą Lietuvoje ir numatyti jo mažinimo priemones.

Šiuo metu vyksta „Sisteminio skurdo tyrimo“ pristatymai šalies savivaldybėse. Susitikimų metu rengiamos ir apskritojo stalo diskusijos siekiant išsiaiškinti, koks gi tas skurdo veidas ir kaip šį skaudų reiškinį įveikti.

Simboliška, kad skurdo problemos tyrimas Švenčionyse buvo pristatytas spalio 16 d., Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse. Susitikime su Lietuvos Socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktoriumi profesoriumi Boguslavu Gruževskiu dalyvavo Carito, nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų, socialinės apsaugos sferos darbuotojai, seniūnai, Darbo biržos ir policijos vadovai. Skurdo problemos negalima išeliminuoti – ji labai glaudžiai susijusi su kitomis visuomenės problemomis – pažeidžiamumu, netikrumu ir agresija kaip gynybine reakcija, užimtumo stoka ir iš to išplaukiančiu nusikalstamumu. Tai didžiulė kompleksinė problema ir spręsti ją turime visi bendromis jėgomis, mano tyrėjai.

 

Skurdo gėdijamasi

Štai įvadiniame žodyje Lietuvos Carito komunikacijos specialistė Donata Račaitė pasakojo gan tipišką neišgalvotą sukrečiančią skurdo istoriją apie jauną moterį, kuri gėdijasi savo padėties ir bando ją maskuoti pasidažydama nuovargio ir smurto pėdsakų paženklintą veidą, aptempta suknele paryškindama moterišką figūrą, vengdama šypsotis, kad paslėptų iškritusių dantų kiaurymes. Visa tai, aišku, nepadeda, bet moteriai nemalonu pripažinti savo padėtį, ji bando slėpti skurdą. Tai labai būdinga reakcija – anot prof. Boguslavo Gruževskio, skurdą tarsi gėdą apskritai visi šalyje stengiasi nutylėti, taip tik dar labiau gilinant problemą. Nors vaiką auginanti pasakojimo herojė, aptikta atliekant tyrimą, gauna įvairios socialinės paramos, viską suskaičiavus net daugiau negu socialinė darbuotoja algos, ji nepatenkinta. Ir, kas baisiausia, socialinė parama iš esmės nekeičia jos gyvenimo, kitaip sakant, yra neefektyvi. Vienas tyrimo tikslų buvo tai atskleisti ir ieškoti realių skurdo mažinimo galimybių.

 

Nenoras dalintis

Sveikindamas susitikimo dalyvius, Pabradės parapijos klebonas Deimantas Braziulis apgailestavo, kad nėra tvirtų ryšių tarp žmonių, nelikę bendruomenės, ryšiai nutrūkę, žmonės užsisklendę, nelinkę dalintis, todėl ir tarpsta skurdas. „Jeigu žmonės dalintųsi, neliktų skurdo“, - teigė kunigas.

 

Duoda maisto ir meilės

Caritas savo pavyzdžiu moko dalintis, atjausti, padėti. Organizacija veikia tyliai, be skambių reklamų. Apžvelgdama Švenčionių Carito veiklą, Regina Jurkėnienė jausmingai, sunkiai tramdydama ašaras, pasakojo apie Švenčionių parapijos vaikų dienos centro „Liepsnelė“, kuriam ji vadovauja, veiklą. 25 vaikai iš 18 rizikos šeimų čia randa užuovėją. Čia jie gauna ne tik maisto, bet ir meilės, šilumos, dėmesio, ko labai reikia kiekvienam vaikui. Dienos centre darbuotojai jiems padeda augti, ugdytis, moko gaminti valgį, skalbti, tvarkytis. Reikia pagalbos ir dėmesio ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ponia Regina pasakojo: „Kai tik atsidarėme, žmonės užsukdavo labai nedrąsiai, benamiai užeidavo tik sušilti, vėliau – arbatos išsivirti. Sunku buvo išjudinti vienišus garbaus amžiaus žmones, patiriančius atskirtį. Jie buvo užsisklendę, liūdni – mažos pajamos, nieko negali sau leisti, slegia vienatvė. Stebėjome, kaip dienos centras jiems tapo savipagalba, bendravimas žmones gydė. Mes matome vargstantį žmogų arčiausiai prieš akis, kasdien žvelgiame į skurdo veidą, jis turi daug veidų. Mes juose matome Kristaus veidą, esame laimingi, kad galime jiems padėti“.

 

Viskas savivaldybių rankose

Ypač didelės galimybės ir atsakomybė tenka savivaldybėms – socialinės paramos pinigai jų rankose. Kaip juos panaudoti, leista spręsti tik joms.

Socialinių paslaugų ir socialinės paramos situaciją rajone apžvelgė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė. Ji pabrėžė, kad socialinė parama tapo žymiai efektyvesnė, negu prieš daug metų, kai buvo įsigalėjęs piktnaudžiavimas pašalpomis, jas galėjo gauti praktiškai kas tik panorėjęs, buvo apgaudinėjama valstybė. Sugriežtinus kontrolę, anot specialistės, dabar parama pasiekia tik tuos, kam ji reikalinga, todėl sutaupoma daug lėšų. Tapo įprasta, kad už pašalpą reikia atidirbti, dėl ko anksčiau pašalpų gavėjai labai piktinosi, išsisukinėjo. Tiesa, kaip pabrėžė prof. B. Gruževskis, pradžioje Europos Sąjunga draudė reikalauti, kad už pašalpas žmonės atidirbtų, bet dabar jau leidžia.

 

Efektyviausia priemonė

Socialinė parama, pasak mokslininkų, tik kosmetinė priemonė. Ji problemos iš esmės nesprendžia. „Efektyviausia priemonė – užimtumas. Jeigu visi dirbtų ir pakankamai uždirbtų, nereikėtų kalbėti apie skurdą“, - sakė prof. Boguslavas Gruževskis.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ