Mes turime 221 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1180
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26345
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:168338

Ekskursija į Vilnių

2015 m. spalio 14 d. trečiadienis, Nr.76 (1512)

Spalio 3 dieną mes, Švenčionių progimnazijos etnokultūros ir muziejininkų būrelių nariai, vykome į ekskursiją, kurią mums padovanojo Švenčionių bažnyčios vikaras Marijanas Apriško.

Lankėmės Vilniaus kunigų seminarijoje. Čia mus pasitiko klierikas Renatas Švenčionis. Jis vedžiojo po seminariją, pasakojo apie būsimų kunigų šiokiadienius ir laisvalaikį. Sužinojome, kad tapti kunigu gali ne kiekvienas. Tam reikia turėti didelio pasišventimo ir dvasinės stiprybės, kad galėtum tarnauti Dievui ir žmonėms. Stebėjomės klierikų dienotvarke, jų mokymosi specifika. Mokslas seminarijoje trunka net 6 metus.

Užsukome į seminarijos koplyčią, kuri yra nedidelė, bet labai graži ir kartu paprasta. Jis aprodė patalpas, kuriose vyksta daugiausiai paskaitų, biblioteką, kurioje jie praleidžia daug laiko. Seminaristai turi visas galimybes naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, kai kurių paskaitų gali klausytis internetu. Mus nustebino, kad jie ne vien mokosi, bet ir sportuoja. Mums aprodė sporto salę ir papasakojo, kad tarp Lietuvos kunigų seminarijų rengiamos įvairios varžybos, pavyzdžiui tinklinio, futbolo ir net krepšinio.

Po to mes apsilankėme posėdžių salėje, kurioje vyksta įvairūs susirinkimai ir net pačių seminaristų statomi spektakliai, vyksta įvairūs kitokie renginiai. Klierikas Renatas prisiminė spektaklį, kuriame vaidino mūsų kunigas Marijanas.

Po Vilniaus kunigų seminarijos lankėmės Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Ši bažnyčia mums jau iš išorės atrodė labai įdomi, bet kai įėjome į vidų, pamatėme nuostabaus grožio altorėlius ir labai įdomias freskas ant sienų. Gidė mums pasakojo šios bažnyčios istoriją ir visų freskų reikšmę bei bažnyčios vardo kilmės istoriją. Kai apžiūrėjome bažnyčios vidų, leidomės į požemius, kuriuose buvo laidojami žmonės. Aplankę požemius, lipome į bažnyčios palėpę, pro kurios langus atsivėrė nuostabūs Vilniaus miesto vaizdai. Pati palėpė paliko nepatirtą įspūdį. Į namus grįžome pilni naujų įspūdžių, ypač praturtėję dvasiškai.

Už šią ekskursiją esam dėkingi dekanui Medardui Čeponiui ir parapijos vikarui Marijanui Apriško.

Svajūnė DRAGŪNAITĖ