Mes turime 102 svečius online

Apsilankymų šiandien:462
Apsilankymų vakar:1246
Apsilankymų šį mėn.:7976
Apsilankymų iš viso:1565632

Žmogus tik meilėje gali laimingai gyventi

2015 m. spalio 14 d. trečiadienis, Nr.76 (1512)

Taip buvo pavadinta literatūrinė-muzikinė kompozicija, skirta Igno Šeiniaus kūrybai, vykusi spalio 5 dieną Švenčionėlių miesto bibliotekoje – filiale ir Milkuškų kaimo bibliotekoje – filiale. Renginiuose skambėjo vieno žymiausio lietuvių rašytojo impresionisto Igno Šeiniaus kūrinių ištraukos apie meilę. Literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Žmogus tik meilėje gali laimingai gyventi“ atliko aktoriai Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius, fleita grojo Lauryna Lankutytė.

Svečius pristatė Gražina Jarmalytė, o literatas Juozas Žitkauskas papasakojo apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Jis susirinkusius kvietė prisijungti prie širvintiškių iniciatyvos, kuria skatinama visus norinčius paremti I.Šeiniaus paminklo Širvintose sukūrimą ir pastatymą.

Ignas Šeinius (Jurkūnas, 1889–1959) – lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Labiausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius, savo grožine kūryba įprasmino naujas estetines vertybes lietuvių literatūroje. I.Šeinius buvo žinomas žmogus ne tik dėl literatūrinės veiklos – daug metų užėmė įvairius diplomatinius postus, buvo populiarus visuomenėje.

Jis gimė 1889 m. balandžio 3 d. ūkininkų šeimoje Šeiniūnuose (pagal vietovę pasirinko ir slapyvardį), Širvintų rajone. Lankė Gelvonų ir Musninkų pradžios mokyklas, vėliau mokėsi Vilniuje, Kaune. Vertėsi privačiomis pamokomis, 1908 m. baigė mokytojų kursus. Nuo tų pačių 1908 m. dalyvavo literatūriniame gyvenime spaudoje (Šaltinėlis, Aušrinė, Viltis), skelbdamas publicistiką ir grožinę kūrybą (daugiausia eilėraščius, kurių po to beveik neberašė). Nuo 1912 m. gyveno Maskvoje ir lankė Šaniavskio liaudies universitetą, susipažino su Jurgiu Baltrušaičiu, susirašinėjo su literatais ir meno žmonėmis. 1915 m. išvyko į Stokholmą, išmoko švedų kalbą, daug rašė į vietinę spaudą, pristatydamas Lietuvą, pabrėždamas jos kultūrinį savitumą ir nepriklausomybės siekį. 1917 m. vedė švedę Gertrūdą Sydof (Gertrud Sydoff), tais pačiais metais švedų kalba išleido apybraižą „Lietuvių menas“, o 1918 m. švedų kalba išleido poezijos proza rinkinį „Naktis ir saulė“.

Mūsų skaitytojams bene geriausiai žinomas I.Šeiniaus romanas „Kuprelis“. Šis romanas turi du variantus – pirmąjį, 1913 m. išleistą Amerikoje (Lietuvoje tuo metu mažai skaitytą), ir antrąjį, 1932 m. stipriai pakeistą Šeiniaus – jau patyrusio beletristo. 1932 metų variantas dabar laikomas chrestomatiniu. „Kuprelį“ galėtume vadinti pirmuoju lietuvių literatūroje romanu apie meilę. Pagrindinis veikėjas malūnininkas Olesis yra nuo vaikystės kuprotas, neturtingas, bet apdovanotas meniniais gabumais, subtiliais jausmais, jautria širdimi. Čia panaudojamas romantizmo rašytojų mėgtas mitinis motyvas – graži siela bjauriame kūne. Suvokdamas luošumo nuspręstą savo dalią, norėdamas būti arčiau meno ir Dievo, tampa bažnyčios vargonininku. Tačiau čia įsimyli Kunigundą – Gundę, vienintelę viso gyvenimo meilę. Mylimoji malūnininką Olesių išduoda ir apgauna dėl kito – gražesnio, išvaizdesnio vaikino... Gražūs jausmai, herojų išgyvenimai, subtilūs dialogai, net peizažų aprašymai tarsi impresionistų nutapytais paveikslais stojosi prieš klausytojų akis, kai visa tai skaitė Aleksas Kazanavičius ir Birutė Mar, o dar labiau sustiprino Laurynos Lankutytės fleitos garsai.

Netikėtu atradimu daugeliui susirinkusiųjų tiek Milkuškose, tiek Švenčionėliuose tapo I.Šeiniaus romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934). Teks lopyti lietuvių literatūros spragas! Tačiau aktorių A.Kazanavičiaus ir B.Mar išraiškingai paskaitytos romano citatos taip suintrigavo ir stiliumi, ir turiniu, ir siužeto vingiais, kad daugelis renginio dalyvių suskubo bibliotekoje ieškoti šio impresionistinio romano. Pasak literatūros kritikų, „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ – vienas įdomiausių lietuvių literatūroje. Čia Šeinius atsiskleidžia nauju aspektu – drąsiai, šmaikščiai, satyriškai demaskuoja vokiškąją nacistinę etninio grynumo teoriją, totalitarinio režimo politiką.

Švenčionėliuose ir Milkuškose vykę renginiai – projekto „Jie su Vilnija suaugę“ dalis. Projektą vykdo Kultūros ir švietimo centras „Vilniaus mokytojų namai“.

Taip pat bibliotekose buvo surengtos ir Igno Šeiniaus knygų parodos.

Renginio dalyviai aktyviai dalyvavo viktorinoje ir atsakę į Juozo Žitkausko klausimus džiaugėsi maloniomis dovanėlėmis.

Švenčionėlių bibliotekos vedėja Stasė Busilienė džiaugėsi, kad Juozas Žitkauskas – labai dažnas svečias Švenčionėliuose, kaskart atvežantis įdomių atlikėjų, rašytojų, pristatantis įdomius ir prasmingus renginius, kuriuos žmonės lanko noriai ir gausiai.

Irena POŽĖLIENĖ