Ši diena skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkirsti tam kelią.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybių skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai.

Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas.

Savižudybių rizikos veiksniai:

- socialinės-ekonominės situacijos pasikeitimas (šalies ekonominė krizė; socialinių garantijų pasikeitimas ar praradimas; darbo, būsto, pajamų praradimas);

- asmeninio gyvenimo krizės (artimo žmogaus praradimas, skyrybos);

- traumuojantys tarpusavio santykiai (smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, abejingumas, netolerantiškumas);

- somatinės ir psichikos ligos;

- buvę bandymai žudytis;

- piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Padidintos rizikos asmenų grupės:

- vaikai, augantys smurtaujančiose, asocialiose šeimose, patyrę patyčias, psichologinį, seksualinį, fizinį smurtą, linkę į depresiją, kurių tėvai išvykę į užsienį, augantys „sėkmingose šeimose“;

- patyrę prievartą, smurtą, artimų žmonių netektį;

- sergantys depresija, kitomis psichikos ligomis, priklausomybe alkoholiui ar psichoaktyviosioms medžiagoms;

- praradę darbą asmenys;

- patyrę didelius materialinius nuostolius;

- turintys dideles paskolas.

Vaikų ir paauglių savižudybės bendrame šio reiškinio kontekste yra atskira tema. Kasmet vaikų savižudybių vis daugėja arba išlieka praėjusių metų lygio. 2011-2013 m. laikotarpyje Lietuvoje vaikų savižudybių skaičius tik didėjo.

Vaikų savižudišką elgesį įtakojantys veiksniai:

- skyrybos, nesutarimai šeimoje;

- konfliktiški santykiai su tėvais;

- silpni tarpusavio ryšiai;

- vyrauja nenuoseklus, nelankstus auklėjimo būdas;

- savižudiško elgesio pavyzdys šeimoje;

- tėvų psichikos ligos;

- smurtas šeimoje;

- finansiniai sunkumai šeimoje;

- konfliktas su draugais;

- mokymosi sunkumai;

- nuotaikos, elgesio sutrikimai.

Kaip paaiškinti prastus vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rodiklius?

Lietuvoje vaikai auga šeimose, tarp suaugusiųjų, visuomenėje, kurios vertybinė orientacija yra savotiška ir smarkiai skiriasi kitų Europos šalių. 2008 m. visose Europos Sąjungos šalyse narėse buvo atlikta Eurobarometro apklausa siekiant nustatyti, kokius svarbiausius veiksnius tyrime dalyvavusių šalių žmonės laiko būtinais tam, kad žmogus jaustųsi laimingas. Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonių vertinimai labai skyrėsi nuo kitų, ypač Vakarų Europos, valstybių gyventojų vertinimų. Lietuviai tarp aukščiausiai vertinamų veiksnių dažniausiai nurodė tvarką, teisingumą, darbą ir pinigus, visais šiais veiksniais gerokai aplenkdama Europos Sąjungos vidurkį. Tuo tarpu Vakarų Europos šalių gyventojai tarp didžiausių vertybių, kurios yra svarbios tam, kad žmogus jaustųsi laimingas, nurodė meilę, draugystę, taiką ir išsilavinimą. Lietuvoje visos šios keturios pozicijos buvo paminėtos rečiausiai. Galbūt šios, pas mus jau susiformavusios vertybių skalės, ir iš dalies paaiškina, kodėl mes taip dažnai esame pikti, irzlūs, netolerantiški, o neretai ir žiaurūs vienas kitam.

Kitas 2008 m. Eurobarometro tyrimas parodė, kad tik 13 proc. Lietuvos vaikų (mažiausiai visoje ES) sulaukė tėvų dėmesio per „praeitą savaitę“, tuo tarpu lyderėje Olandijoje – net 56 proc.

Raskime laiko pabūti su artimais žmonėmis, išgirkime, išklausykime juos!

Parengta remiantis valstybinio psichikos sveikatos centro informacija

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Virginija Mikštaitė-Avinienė