Mes turime 259 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:592
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3315
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:55603
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tradicinė mūsų kelionė į Lenkiją – aplankėme dar nematytas vietoves

2015 m. rugpjūčio 19 d. trečiadienis, Nr.60 (1496)

Kaip ir kasmet, būrelis Švenčionėlių miesto moksleivių, lankančių lenkų kalbos pamokėles (mokytoja Danuta Juzefovič), vyko į Lenkiją pamatyti gražiausius šalies kampelius ir turistų gausiai lankomas vietas. Nuo pat mokslo metų pradžios kiekvienas jau žinojo, kad mokslo metų pabaigoje uoliausiai besimokančiųjų laukia išvyka, kurios mecenatas ir organizatorius yra įmonės „Velga-Vilnius“ generalinis direktorius p. Juzefas Fiedorovičius. Kadangi pats yra kilęs iš šeimos, kurioje visada buvo rodoma didelė pagarba lenkų kalbai, p. J.Fiedorovičius mielai globoja lenkų kalbos burelį , kur suteikiama galimybę vieniems pramokti, o kitiems patobulinti lenkų kalbos žinias.

Šiemet lankėmės dar nė vienam mūsų nematytose vietovėse. Apsistojome gyvenvietėje pavadinimu Sasek Maly, agroturizmo sodyboje. Prieš tai pakeliui dar užsukome į gražų miestelį Ščytną (Szczytno). Jame apžiūrėjome senosios Ščytno pilies griuvėsius ir vaikštinėjome ežerų pakrantėmis. O tuo tarpu miestas ruošėsi šventei „Trys Ščytno dienos ir naktys“, kuri vyko jau 25 kartą. Stebėjomės organizatorių išradingumu ir miestelėnų tvarkingumu.

Kita diena prasidėjo kelione į Gdanską ir Sopotą - ne vien lenkų, bet ir kitataučių pamėgtą kurortinį kampelį. Neseniai atšventęs 1000 metų jubiliejų, Gdanskas mus pasitiko įlanka, kurioje plūduriavo šimtai laivų ir jachtų. Persikėlę į kitą įlankos pusę ir pasivaikščioję krantine, pasukome į senamiesčio centrą. Pakeliui apžiūrėjome nuostabią XIV-XVI a. ankstyvosios gotikos stiliaus Šv. Mergelės katedrą (Bazylika Mariacka). Viena pagrindinių jos įžymybių – XV a. pagamintas astronominis laikrodis. Žinoma, kad jo autoriui buvo išdurtos akys, kad jis nepagamintų dar vieno tokio šedevro. Toliau gatvelės vedė mus prie pagrindinės aikštės – Długi Targ, kurios viduryje pamatėme Neptūno fontaną – Gdansko simbolį. Taip pat ten stovi vienas puošniausių miesto pastatų – Artūro namas (Dwór Artusa), kuris anksčiau buvo pirklių susitikimo vieta. Atgal prie įlankos grįžome pagrindine Ilgąja turgaus gatve (Ulica Długa), kuria kažkada per karališkuosius vartus į miestą patekdavo monarchai. Taip pat apžiūrėjome Gdansko kraną dar vadinamą Žuraviu, kuris anksčiau tarnavo kaip miesto gynybiniai vartai, tačiau pagrindinė jo funkcija buvo iškrovinėti iš laivų sunkius krovinius. Įdomu tai, kad visi Gdansko namai čia liečiasi sienomis, o nuo tada, kai priklausė vis kitai turtingai miesto šeimai, kuri stengėsi kuo įspūdingiau išpuošti savo namo fasadą, išsiskiria prabanga ir turtingumu. Keli kilometrai – ir štai mes jau Sopote. Norintys nepraleido progos ir išsimaudė jūroje.

Trečiąją dieną vykome į Griunvaldo lauką (Pola Grunwaldzkie) savo akimis pamatyti didžiausią pergalę Lietuvos ir Lenkijos istorijoje atnešusio Žalgirio mūšio, vykusio prieš 605 metus, inscenizacijos. Lietuvių ir lenkų kariuomenėms vadovavo Jogaila ir Vytautas. Mūšis svarbus tuo, kad po kautynių kryžiuočių ordinas prarado savo galią ir įtaką Rytų Europoje. Atvykę dar turėjome laiko pasivaikščioti, apžiūrėti tolyn besitęsiančius prekystalius – viduramžių amatų turgų ir įsigyti suvenyrų, pamatyti atkurtą viduramžišką stovyklą su mediniais vartais, vežimais, daugybe baltų gyvenamųjų palapinių, geležies kalykla bei medžio, tekstilės, odos dirbtuvėmis. Mus supo tarsi iš senųjų laikų nužengę senoviniais drabužiais apsirengę ‚‚miesto gyventojai‘‘. Vienas didžiausių mūsų dienos tikslų buvo pamatyti paminklą, skirtą Žalgirio mūšio pergalei paminėti. Aplankę jį, stebėjome karių, riterių, šaulių ir skautų paradą. Po jo mūsų laukė svarbiausioji dalis – Žalgirio mūšio inscenizacija. Išvydome didelius pulkus kryžiuočių, lietuvių, lenkų karių. Juos mūšyje palaikiusios gausios lietuvių kavalerijos pajėgos inscenizacijoje atliko lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę. Nuostabu, įdomu ir nepaprasta buvo stebėti mūšį. Likome labai sužavėti.

Kitą rytą vykome į Šventosios Liepelės (Sw. Lipka) bažnyčią. Ši vėlyvojo baroko stiliaus šventovė savo stebuklais traukia piligrimus iš visos Europos. Dėl to ir mes degėme noru ten apsilankyti. Ansamblį sudaro bažnyčia, galerija ir vienuolynas. 1983m. Šv Liepelės bažnyčiai Jonas Paulius II suteikė Mažosios bazilikos statusą.

Bažnyčios kulto pradžia siekia XIVa, kai kaliniui, kuriam buvo liepta įvykdyti mirties bausmę, apsireiškė Šv. Mergelė Marija ir liepė išskaptuoti jos ir kūdikėlio Jėzaus skulptūrą. Tai atlikęs kalinys buvo išteisintas ir paleistas, o skulptūra įkelta į didelę žalią liepą kelyje tarp Ketšyno ir Rešelio. Nuo to laiko keletą kartų buvo bandyta skulptūrą perkelti, tačiau ši vis stebuklingai grįždavo į savo vietą. Todėl žmonės nusprendė aplink tą liepą pastatyti koplyčią. Tikintieji atvykdavo su prašymais pasveikti ar atleisti nuodėmes. Netrukus ji pagarsėjo kaip stebuklinga. Padavimas sako, jog ši liepa likusi amžinai žalia. Deja, po 100 metų liuteronai koplyčią sudegino, viduje augusią liepą nukirto, o statulėlę paskandino Virovy ežere. Tikintieji ateidavo į šią vietą melstis net naktimis. Už tai buvo baudžiami. Pasikeitus valdžiai, 1659m. jėzuitų iniciatyva jos vietoje buvo pastatyta puiki baroko bažnyčia, išlikusi iki šių dienų su ‚‚augančia‘‘ viduje liepa.

Pasinaudodami proga dalyvavome Šventose Mišiose ir tuo pačiu observavome bažnyčią: išlikusią ir beveik nepakitusią įvairią sienų puošybą, akmenines ir medines skulptūras, auksakalių, stalių ir raižytojų dirbinius. Dar vienas bažnyčios stebuklas – didžiuliai 1721m. sukonstruoti vargonai, kuriuos sudaro 5000 vamzdelių. Vargonai garsėja šventųjų statulėlėmis, skambant muzikai, pamaldžiai linguojančiomis galvomis. Čia atliekami pasaulyje gerai žinomi kūriniai, kuriuos mes galėjome išgirsti pasibaigus mišioms. Nereali vargonų muzika mus labai sužavėjo.

Vėliau tą dieną dar lankėmės Rešelio pilyje bei XIII a. Petro ir Povilo bažnyčioje (Koścól Śwętych Apostołów Piotra i Pawła w Reszlu). Šios vietos pribloškė savo grožiu ir didingumu. Į pavakarę užsukome į Mikolaikų vandens parką „Tropikana“ atvėsti po karštos dienos. Buvo taip smagu.

Dienos Lenkijos Mozūrijoje prabėgo nenumaldomai greitai, tačiau labai turiningai. Ir už viską mes, lenkų kalbos būrelio mokiniai ir mūsų tėveliai, tariame nuoširdų ačiū mecenatui p. J. Fiedorovičiui. Laimės Jums ir sėkmės visuose Jūsų pradėtuose darbuose, aplinkinių palankumo, stiprios sveikatos ir ilgaamžiškumo. Taip pat esame labai dėkingi mokytojai Danutai Juzefovič, be kurios neįsivaizduojame lenkų kalbos pamokėlių, vadovėms Ivonai Martinkėnienei ir Oksanai Šlepetytei už kantrybę bei rūpestingumą kelionės metu.

Norinčių mokytis lenkų kalbos mielai lauksime nuo rugsėjo 10 dienos 16 valandos adresu Partizanų g. 2, Švenčionėliai.

Lenkų kalbos būrelio mokiniai

 

 
Reklaminis skydelis