Lietuva yra gausiausios ir labiausiai klestinčios bebrų populiacijos Europoje turėtoja.

Šiuo metu priskaičiuojama apie 40 tūkstančių bebraviečių. Vienoje bebravietėje gali gyventi nuo 3 iki 15 bebrų. Dėl itin gausios populiacijos bebrai jau kuriasi ne tik natūraliuose vandens telkiniuose, kaip upės ar ežerai, bet ir melioracijos grioviuose, tvenkiniuose ir smarkiai juos niokoja. Dar didesnę žalą patiria miškų savininkai, nes vienas bebras per savo gyvenimą nugraužia apie 500 medžių.

Šie žvėreliai, statydami bebravietes, užtvenkia griovius, todėl nebefunkcionuoja melioracijos įrenginiai ir dėl to užpelkėja miškai. O dėl vandens pertekliaus džiūsta medžiai, su technika ten neįmanoma privažiuoti. Būtų paprasčiausia bebrus tokiose vietose išmedžioti, bet tai nėra lengva padaryti, nes aktyvūs jie būna naktimis, o šviesiu paros metu slepiasi. Bet medžioklės taisyklės draudžia bebrus medžioti pasišviečiant prožektoriumi. O gaudyti spąstais neleidžiama todėl, kad į juos gali pakliūti ūdros, kurios yra įrašytos į Raudonąją knygą.
Kasmet sumedžiojama apie 10 procentų bebrų, o tai neužkerta kelio didėti jų populiacijai.

Didesnė dalis privačių miškų savininkų nori, kad bebrų problemą spręstų urėdijos arba medžiotojų klubai. Bet jei miškų savininkai yra medžiotojai, gali gauti medžioklės lapą ir patys medžioti bebrus. Jei nesi medžiotojas, tai bebrus gali išgaudyti šunų pagalba. Galima bebrus tiesiog išguiti. Jeigu griovyje nėra daug vandens, tereikia tik aukščiau užtvenkti jo tekėjimą ir ties bebravietėmis to vandens nebeliks. Deja, miškų ar žemių savininkai patys nesirūpina nekviestais svečiais, o kai medžiai jau būna nugraužti skundžiasi miškininkams ir bando ieškoti kaltų.

Pastaruoju metu bebrų nebedaugėja, nes juos pradėta gaudyti. Paklausesnė tapo bebrų mėsa ir jų spruogliai, naudojami liaudies medicinoje.

Romas GEČAS
Šilutės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija