Mes turime 381 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4753
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20954
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96984
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Atliekų šalinimo kaina turi būti sumažinta

2015 m. rugpjūčio 8 d. šeštadienis, Nr.58 (1494)

Interviu su tarybos nariu Konstantu RAMELIU.

 

Kaip buvo siūloma mažinti atliekų rinkliavos dydį sprendimo projekte, kurio meras ir valdančioji dauguma net svarstyti neleido?

Siūliau perpus mažinti pastoviąją mokesčio dalį, kuri nesusijusi su atliekų kiekiu ir kuri šiuo metu yra didesnė už kintamąją dalį, susijusią su atliekų kiekiu. To apskritai negali būti. Kintamąją dalį taip pat siūlėme mažinti apie 20 proc. Manau, tai būtų teisinga kaina.

 

Rajono valdžia – meras Rimantas Klipčius ir vicemeras Kęstutis Trapikas - posėdyje pareiškė, kad sprendimo projektas dėl rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą mažinimo parengtas neraštingai ir todėl „nėra ką svarstyti“. Kaip vertinate tokį akibrokštą?

Jokio neraštingumo čia nėra. Paaiškinsiu, kur čia, kaip sakoma, šuo pakastas. Rinkliavos įkainiai buvo nustatyti 2014 m. vasario 27 d. sprendimu. Rengdamas įkainių mažinimo sprendimo projektą aš nurodžiau į šį sprendimą, kuriuo įkainiai ir buvo nustatyti.

2014 metų gruodžio 30 d. sprendimu šie įkainiai buvo konvertuoti į eurus, bet nepakeisti. Juk pereinant prie euro, pavyzdžiui, paskirtos pensijos ar atlyginimai nebuvo naujais įsakymais skiriami iš naujo, juos tik pavertė eurais, ir žmonės kaip gavo anksčiau nustatytas pensijas, algą, taip ir toliau gauna. Lygiai taip pat ir čia: vasario mėnesį nustatyti įkainiai, o gruodžio mėnesį jie tik konvertuoti, bet jokiu būdu ne pakeisti.

Taigi absurdas sakyti, kad pirmasis sprendimas negalioja, nes jo niekas nepakeitė, tik litus pavertė eurais.

Pagaliau, jeigu elgiantis protingai, tai svarstant klausimą posėdžio metu galima buvo pakeisti sprendimo pavadinimą, įrašant vietoj pirmojo vėlesnį, gruodžio 30-osios. Juk svarstant klausimą teikiami pasiūlymai, daromi pakeitimai ir pan. Tam ir yra svarstymas. Bet tai jokiu būdu buvo ne priežastis braukti klausimą iš posėdžio darbotvarkės ir jo visai nesvarstyti. Už šio poelgio yra ne kas kita, kaip valdančiųjų nenoras mažinti kainos.

Manau, klausimui nesvarstyti priežasčių nebuvo, atvirkščiai, buvo didelis poreikis priimti gyventojams palankų sprendimą. Be to, išbraukiant buvo padaryta šiurkščių pažeidimų. Negalima taip paprastai, nesvarsčius ir neleidus pasisakyti tarybos nariams, nė vienam iš projekto rengėjų, imti ir išbraukti klausimo. Ketverius metus dirbau Seime, ir dabar dažnai stebiu posėdžius. Darbotvarkė keičiama dažnai – tai įrašomi papildomi klausimai, tai išbraukiami. Kyla diskusijos, kiekvienu atveju reikia nurodyti motyvus.

 

Klausimas buvo išbrauktas, bet vienam asmeniui, pašaliniam, suteiktas žodis be tarybos narių pritarimo. Kaip tai reikėtų suprasti?

Buvo pažeistas tarybos reglamentas. Jokiam lektoriui neturėjo suteikti žodžio. Šitą lektorių aš vertinčiau kaip „Rubikono“ atstovą, kadangi jis gina grynai rubikoninius interesus. Pažiūrėkime ką jis nusišnekėjo ir kam tai galėtų būti naudinga?

Absoliutus absurdas, kada ateina žmogus iš gatvės, aiškiai pasamdytas, net nežinodamas skaičių. Jis pasakė, kad dabar atliekų šalinimo sąnaudoms padengti trūksta 20 proc. lėšų, o jeigu sumažintume 40 proc., kaip siūlėme sprendimo projekte, tai trūktų 60 proc. Didesnės nesąmonės negalėjo pasakyti. Iš tikrųjų, nors pernai per 9 mėnesius (rinkliava įvesta nuo balandžio mėn,) surinkta tik apie 72 proc. mokesčių, iš rinkliavos gautas pelnas - pusė milijono litų (apie 150 tūkst. eurų).

Kam reikėjo Kęstučiui Trapikui kviestis šitą žmogų, neaišku kokios kompetencijos ir kokiu pagrindu kalbėjusį tarybos nariams nesąmones?

 

Vadinasi, yra iš ko mažinti kainas?

Žinoma, kad yra. Šiais metais per 12 mėnesių tikėtina pelnas bus dar didesnis. Pagerinus mokesčio surinkimą, dar turint mintyje, kad yra tikimybė, jog atliekų mažės, pirmaisiais metais patirtos sąnaudos (programinė įranga, konsultavimo paslaugos ir kt.) jau yra investicija, ir tų išlaidų jau nebus, metinis pelnas gali būti apie milijoną litų. Pirmaisiais metai atliekų buvo daugiau todėl, kad pradėję mokėti ir gavę konteinerius, žmonės gerokai išsikuopė susikaupusias šiukšles, todėl dabar kiekis sumažėjo. Be to, išdalinus kompostavimo konteinerius, dalis išmetamų atliekų patenka į juos – vėl mažėja išvežamų šiukšlių kiekis.

Negalima ignoruoti ir to, kad mūsų rajone mokestis už atliekų šalinimą yra daug didesnis negu aplinkiniuose rajonuose, ir mes privalome mažinti kainą. Prieš metus tokį didelį įkainį galima pateisinti tuo, kad jis buvo priimtas kaip bandomasis, įsipareigojant po metų peržiūrėti. Tą pripažino ir Rasa Čibirienė. Metai seniai baigėsi, o įkainio naujoji valdžia taip ir nesumažino, nors prieš rinkimus žadėjo tą padaryti pirmiausia.

 

Kodėl manote, kad tą vadinamą konsultantą kvietė Kęstutis Trapikas?

Jungtiniame komitetų posėdyje pirmininkavo Kęstutis Trapikas ir labai priešinosi šiukšlių kainos mažinimui. Teko stebėti didžiausią K.Trapiko metamorfozę: įvedant rinkliavą jis labiausiai pliekė šį sprendimą, kvietė gyventojus nemokėti, darė mitingus, o dabar viskas apsivertė atvirkščiai – aršiai priešinasi kainos mažinimui.

Manau, rinkėjai jau pamatė, kaip skiriasi pažadai rinkimų kampanijos metu ir kaip jie vykdomi laimėjus rinkimus. Aš asmeniškai manau, vargu, ar kitų rinkimų metu Kęstutis Trapikas gali tikėtis kažkokių laimėjimų, kai dabar jo pozicija yra aiškiai nukreipta prieš gyventojų interesus.

 

Ar grįšite prie šiukšlių mokesčio mažinimo?

Mes neleisime valdantiesiems jo taip palikti. Ir nors mūsų 12 balsų per mažai sprendimui priimti, manau, prisibelsime ir į dalies valdančiųjų sąžinę.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis