Mes turime 353 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6038
mod_vvisit_counterŠią savaitę:6038
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:141313

Aklumas – tik didelis nepatogumas

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis Nr.77 (1124)

Spalio 15-ąją pasaulyje minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena (Aklųjų diena). Lietuvoje ją pradėta minėti 1992 metais, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) tapo Pasaulio aklųjų sąjungos nare.

Šiais metais LASS Tarptautinės baltosios lazdelės dienos proga pagrindinį dėmesį skiria socialinės partnerystės stiprinimui bei socialinio dialogo aktyvinimui tiek su savivaldos institucijomis, tiek su valstybinėmis įstaigomis ir organizacijomis, LR Seimu ir Vyriausybe.

Šiemet plačiai minima ir garsios aklosios dainininkės, liaudies artistės Beatričės Grincevičiūtės gimimo 100-oji sukaktis.

2011-ieji metai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje paskelbti BEATRIČĖS METAIS.

Baltoji lazdelė – neatskiriama neregio palydovė. Ji labai padidina neregio savarankiškumą, mobilumą, perspėja apie kelio paviršiaus nelygumus, o balta jos spalva – praeivius gatvėje, automobilių vairuotojus, kad kelyje aklas žmogus.

Pasakojama, kad vieną 1930-ųjų metų dieną maža paryžietė padėjusi pereiti per gatvę neregiui. Parėjusi namo papasakojo mamai ir pati pasiūlė mintį: daug kas padėtų neregiams, jei atskirtų, kuriam iš žmonių būrio reikia padėti. Ar jie negalėtų turėti kokį nors skiriamąjį daiktą – kad ir baltą lazdelę... Jau kitą dieną vedina savo mergaite motina nuėjo į vieną Paryžiaus redakciją ir paprašė paskelbti visuomenei šį pasiūlymą. Atsiliepimų sulaukta begalė. Imta gaminti baltas lazdeles, o jau 1931 metų vasario mėn. Paryžiuje vykusi didelė šių lazdelių dalijimo šventė, į kurią savo atstovą atsiuntęs net pats šalies prezidentas. Tokios šventės tradicija įsigalėjo pamažu, tik per kelis dešimtmečius. Konkreti data – spalio 15 d. pasiūlyta JAV, ir nuo šeštojo dešimtmečio nebekeičiama.

1829 metais aklas Prancūzų pedagogas Luji Brailis išrado raštą akliesiems, kuris susideda iš šešių iškilių taškelių, išradėjo garbei pavadintą Brailio raštu. Skaitoma vedant pirštais per taškelių figūras. Pirmoji knyga „Prancūzijos istorija“ Brailio raštu išspausdinta 1837 metais. Šiuo metu žmonėms su negalia daug galimybių suteikia kompiuterinė technika, sukurtos specialios programos leidžia naudotis ir internetu, įranga tekstą paverčia į garsą.

Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, kasmet Baltosios lazdelės dienos proga organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, supažindinti su neregių galimybėmis, pasiekimais, kasdieniu gyvenimu.

Kol matome, mes net nesusimąstome, kokia laimė yra regėti pasaulį, džiaugtis šviesa ir spalvomis. Nors, pasak LASS Švenčionių rajono organizacijos pirmininkės Stasės Mažuolienės, aklumas tai nėra negalia, o tik didelis nepatogumas. Švenčionėlių miesto kultūros centre surengtame edukaciniame renginyje susirinkusiems jauniesiems ateitininkams ir jaunųjų dizainerių būrelio nariams iš Švenčionėlių pagrindinės mokyklos ir jų vadovėms Ritai Jusienei bei Lenai Vaiškūnienei ir Švenčionėlių dienos centro vaikams su vadovais S.Mažuolienė papasakojo, kaip neregiai naudojasi baltąja lazdele, kaip skaito ir rašo Brailio raštu, parodė neregiams skirtus Rubiko kubus (kur vietoj spalvų iškilūs taškeliai), šaškes. Visi mažieji smalsučiai ir smalsutės galėjo užsirišę akis pavaikščioti su baltąja lazdele ir patys įsitikinti, ar lengva neregiui orientuotis aplinkoje. Švenčionėlių kultūros centro renginių organizatorė Vida Vilutienė buvo sugalvojusi ir daugiau įdomių žaidimų, kai vienas užrištomis akimis atlieka užduotis, o kitas jam patarinėja. Tokie žaidimai padeda vaikams geriau suvokti neregio gyvenimą, o prireikus jie drąsiau galės padėti tokiam žmogui, jeigu jis pagalbos paprašys.

Su didžiuliu užsidegimu visi vaikai kibo ir rašyti rudeninius laiškus neregiui draugui, kuriuose išmoningai panaudojo spalvotus medžių lapus, kaštonus ir sausas gėles.

Edukacinis renginys baigėsi filmo apie akląją dainininkę Beatričę Grincevičiūtę peržiūra, kurio metu skambėjo ir jos dainos. Lietuvos lakštingalos gyvenimas – pavyzdys ir aklajam, ir reginčiajam, kad žmogui niekas negali sutrukdyti pasiekti savo svajonę, surasti savo vietą gyvenime ir nuveikti reikšmingų darbų.

Irena POŽĖLIENĖ