Pelėsiai – renovacijos pasekmės? NE

Didžiausias gyventojų, abejojančių arba nepritariančių renovacijai, baubas – pelėsiai. Šių gyventojų nuomone, kai apšiltinami pastato fasadas, stogas, sudedami plastikiniai langai, sandarios durys, pastatas ima iš vidaus drėkti, po to pelyti. Jeigu renovuodami siektume tik ekonominės naudos ir negalvotume apie gyvenimo sąlygas, tikriausiai taip ir nutiktų.

Statybininko inžinieriaus Jono Lugausko nuomone, tokie nuogąstavimai atėjo iš senų laikų, kai nebuvo sistemingos kontrolės ir statybininkai dirbo taip, kaip sugebėjo ir norėjo. Specialistas sutiko, kad iš principo atnaujindami daugiabutį namą nepatyrę ar nesąžiningi statybininkai galėtų padaryti klaidų, kurios sudarytų sąlygas pelėsiui atsirasti. Dėl netinkamos būsto ventiliacijos gali atsirasti drėgmė, su ja – ir pelėsis. Kad taip neatsitiktų, atnaujinamuose namuose plastikiniai langai montuojami tik su orlaidėmis. Šiandienė modernizacija, naudojant aukštos kokybės statybines medžiagas ir technologijas, užkerta kelią pelėsiui. Be to, atnaujinant daugiabutį namą išvalomos ir sutvarkomos ventiliacinės angos, todėl oras kambariuose tampa gaivesnis ir sveikesnis.

Renovuotame name gyvenanti Marija Valeikienė patvirtina: „Ventiliacija daugelyje butų beveik neveikė, buvo užakusios grotelės, kanalai užteršti riebalais, užkimšti skudurais ir kitokiais pašaliniais daiktais, vietomis pažeisti, todėl kai kuriuose butuose ir iki renovacijos buvo pelėsių. Po renovacijos kaimynams kaip tik pavyko jų atsikratyti“, - dalinasi patirtimi p. Marija. Ji taip pat primena gyventojams, kad reikia laikytis elementarios higienos – gerai vėdinti patalpas. Ir – jokių pelėsių!

Renovacija – tik sienos, langai ir stogas? NE

Statybininkai tikina, kad klaidinga yra nuomonė namo renovaciją suprasti tik kaip sienų ir stogo apšiltinimą bei langų keitimą. Vienas iš svarbiausių principų, renovuojant namą, kad pokyčiai būtų ryškūs ir ilgaamžiai – pasirūpinti pastato sandarumu. Pasak statybų inžinieriaus J.Lugausko, senos statybos namuose iki 80 procentų šilumos nuostolių lemia šilto oro skverbimasis iš pastato. „Didinsime pastato sandarumą – turėsime rezultatus“, - tikina inžinierius. Pastate būtina sustabdyti šilto oro patekimą į išorę. Todėl renovacijai rekomenduojama naudoti aukštos kokybės medžiagas. Kitu atveju galimi ne tik šilumos nuostoliai, termoizoliaciniame sluoksnyje gali imti kauptis drėgmė. Kad namas po renovacijos ne tik būtų tvirtesnis ir ilgai stovėtų, bet ir būtų ekonomiškas bei patogus gyventi, reikia išspręsti patalpų vėdinimo klausimus, užsandarinti siūles, mikroįtrūkimus, sutvarkyti katilinę, vamzdynus ir kt. Tik tada lūkesčiai pasiteisins.

Po renovacijos kyla alergija? NE

Statybininkų teigimu, tiesiogiai sieti alergijos atsiradimo su renovacija neįmanoma – daugiabučių atnaujinimui naudojamos tik sertifikuotos statybinės medžiagos. Be to, jos praktiškai nekontaktuoja su namo vidumi. Sveikata gali pablogėti nebent dėl asmeninių priežasčių – jeigu taupant šilumą patalpos nevėdinamos.

Statybininkui nepakomanduosi! NE

Nors kiekvieno daugiabučio renovacijos eigą kontroliuoja techninis prižiūrėtojas, gyventojai turi teisę ir gali aktyviai dalyvauti šiame procese, o pastebėję statybininkų broką ar iškilus kitų problemų, pirmiausia turėtų kreiptis tiesiogiai į renovacijos administratorių bei bandyti susitarti patys, padedami techninio prižiūrėtojo. Jeigu susitarti nepavyksta, reikėtų kreiptis į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą kontroliuojančias institucijas: Būsto energijos taupymo agentūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo bei statybos inspekciją.

Atnaujinimas – amžiams? Gaila, bet NE

Pasak renovaciją vykdančios vienos statybų bendrovės darbų vadovo J.Lugausko, nieko nėra amžino, tad nereikia tikėtis, kad kartą atnaujinus namus, jais niekada nereikės rūpintis. Tačiau, jeigu renovacija bus atlikta tinkamai, naudotos aukštos kokybės medžiagos, o vėliau namai bus atsakingai prižiūrimi, pastatai išliks geros būklės ne vieną dešimtmetį.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ