Mes turime 163 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1786
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4509
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:56797
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Urėdijų naikinimo vajus sustabdytas. Ar ilgam?

2015 m. gegužės 23 d. šeštadienis, Nr.49 (1473)

Po to, kai Seimas įstatymu patvirtino Lietuvos miškų urėdijų skaičių – 42, aistros lyg ir turėtų aprimti, bet jos kol kas kunkuliuoja lyg įaudrinta jūra. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas generaliniam urėdui Rimantui Prūsaičiui, kuris buvo vienas iš urėdijų stambinimo iniciatorių, pasiūlė atsistatydinti, o kai kurie Seimo nariai iš viso pasiūlė naikinti Generalinę urėdiją ir net užregistravo įstatymo pataisą.

Pagrindinis argumentas, dėl ko generalinis urėdas turėtų trauktis – jo nusistatymas prieš urėdijas, miškininkus ir urėdus. Nors pats jis nemato priežasties atsistatydinti ir nežada suvedinėti sąskaitų su pavaldiniais. Kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas, nes generalinis urėdas turi svertų, kaip „prispausti“ vieną ar kitą urėdą, urėdiją. Generalinio urėdo Rimanto Prūsaičio teigimu, Lietuvoje daug puikiai besitvarkančių urėdijų, bet yra ir tokių, kurioms ateityje gali iškilti finansinių problemų, rimtų problemų dėl investicijų.

Daugumos politikų, kurie žiniasklaidoje išsakė savo nuomonę dėl eilinį kartą kilusio ažiotažo dėl urėdijų skaičiaus mažinimo, o buvo siūlomi net keli variantai. Buvo kalbama apie 9 urėdijas (pagal regionus) ar net vieną, kaip yra pas kaimynus latvius, švedus, akcentavo, kad už visų tų peripetijų kyšo didžiųjų medienos perdirbimo įmonių interesų ausys, o gal po nusistovėjusia valstybinių miškų tvarkymo sistema bandoma dar giliau pasikasti, kalbama net apie galimą valstybinių miškų privatizavimą. Čia, kaip liaudis sako, būkim biedni, bet teisingi, kalbos apie tai, kad reikėtų privatizuoti valstybinius miškus buvo kilusios jau ne kartą ir, matyt, kils ateityje. Juk toks gardus kąsnelis čia pat, o jo paimti negali. Kol už valstybinių miškų tvarkymą atsakingos urėdijos, miško pusvelčiui nenusipirksi, o jei jis būtų privatus, čia jau kiti kriterijai galioja. Toli neidami, galime pamatyti, kiek miškų, priklausančių privatiems asmenims, iškirsta ir kertama. O tai, kad Lietuvoje miškai gerai tvarkomi, parodo ir specialistų vertinimai, ES šalių tarpe pagal tai, kaip tvarkomi miškai, Lietuva tarp geriausių.

Kaip ir kitose srityse, taip ir valstybinių miškų tvarkymo bei urėdijų valdymo modelis nėra idealus. Ko gero, net ir žiūrint į pasaulinę patirtį idealaus modelio nerasime. Kalbėdami apie pertvarkas, pertvarkymus, reorganizacijas, kurios Lietuvoje prasidėjo tuoj pat po nepriklausomybės atkūrimo, t.y. jau 25 metus pamirštami žmonės, dirbantys toje srityje. Urėdijų stambinimas būtų palietęs virš 300 etatų, ir tai būtų buvę bene labiausiai kvalifikuoti specialistai. Po Seimo priimto įstatymo žmonės bent kuriam laikui gali lengviau atsipūsti. Tik ar ilgam? Nes siūlymai reformuoti valstybinių miškų valdymą Lietuvoje tęsiasi nuo 2000 metų, ir šis bandymas, ko gero, dar ne paskutinis. Po eilinių Seimo rinkimų iš stalčių vėl bus galima ištraukti šį kartą nepriimtus siūlymus ir vėl pabandyti laimę.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis