Mes turime 301 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2760
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12947
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88977
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vaikų linksmybėmis vainikuotas pavasario žadinimas

2015 m. balandžio 25 d. šeštadienis, Nr.42 (1466)

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą/ Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.“, - šiais Kristijono Donelaičio žodžiais, parašytais bemaž prieš 240 metų poemoje „Metai“, pavasariškų linksmybių šventę Švenčionėlių kultūros centre pradėjo Richardas Leleiva. Nuo senų senovės buvos skirtas laikas darbui ir šventei. Gražiausia pavasario šventė Velykos buvo labai laukiama visų, nes po ilgos Gavėnios, niūraus laikotarpio, ateidavo šviesa, šiluma ir visapusiškas gamtos bei žmogaus prisikėlimas. Šios šventės visi labai laukdavo, švęsdavo džiugiai ir ilgai. Ypač šių smagumų laukdavo vaikai, kuriems šventė buvo skirta dar po velykinės savaitės ir vadinta įvairiai: „Pravadna nedėlia“, „Mažosiomis velykėlėmis“, „Vaikų velykėlėmis“ ir pan. visai tai susirinkusiems į Švenčionėlių kultūros centro salytę papasakojo Richardas Leleiva ir pakvietė mažuosius pasilinksminti, pažaisti ir su senosiomis tradicijomis susipažinti. Juk vis dėl to tai – vaikų velykėlės!

Smagiai grojo vaikų folkloro ansamblis „Erškėtėlis“ (vadovė Loreta Šidlauskienė), Radminas Leleiva minė mįsles, deklamavo eilėraščius, pasakojo smagias istorijas, dainavo daineles. Milda Petkevičienė pakvietė visus senovinių lietuvių liaudies žaidimų pažaisti, drauge pasišokti ir pasilinksminti. Ne visi žaidimai buvo žinomi, tačiau dėlto tik dar smagiau, o kai išmoko, tai krykštavo ir bėgiojo jėgų negailėdami – ypač „Katins ant pečiaus sėdėjo“.

Nemažai emocijų ir azarto sukėlė varžytuvės, kurios senovėje buvo labai populiarios tarp gyvulius ganančių piemenėlių, - kas daugiau primėtys kankorėžių į ant žemės padėtą kepurę.

Dar vienas svarbus Atvelykio momentas – margučių ridenimas. Čia taip pat pakako vaikučių krykštavimo, degančių akių ir noro laimėti. Lovelis buvo pastatytas improvizuotoje „pievutėje“, tad žaisti buvo saugu bei smagu. Neapsėjo ir be stipriausio margučio rinkimų.

Šventę suorganizavęs ir vedęs R.Leleiva pasidžiaugė, kad buvo prisimintos senosios tradicijos: „Gal išsaugosite savo atminties aruoduose nors po keletą senųjų lietuviškų tradicijų grūdų. Subrandinsite juos, kad galėtumėte perduoti savo vaikams ir taip tęstumėte jų siūlą į ateitį“.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis