Kovo pabaigoje Pašaminės kaimo bibliotekoje-filiale vyko popietė „Kada širdis eilėm prabyla“, kurį surengė Pašaminės vyr. bibliotekininkė Loreta Jusienė ir klubo vedėja Dalė Basiūnienė. Į renginį atvyko poetas Juozas Žitkauskas, mūsų krašto kultūros puoselėtojai kaltanėniškiai Rasa ir Algirdas Breidokai. Beje, Rasa Breidokienė yra kilusi iš Alytaus rajono, Punios, o Juozas Žitkauskas – iš Lazdijų rajono, Kapčiamiesčio. Tad abudu dzūkai smagiai pasišnekėjo savo gimtąja tarme, maloniai nustebę, kad aptiko ir skirtybių. Čia ir aukštaičiai įsijungė į tarmišką dialogą, mielai prisimindami čia, Pašaminėje, vartojamus ar senokai jau primirštus žodžius, jų kilę. Nepaprastas smagumas buvo palyginti dzūkiškus ir aukštaitiškus grybų, žuvų pavadinimus, juk ir Švenčionių, ir Lazdijų rajonai garsėja pušynais bei ežerais, o juose šių gėrybių apstu. Be to, Juozas juokėsi, kad biologinė tėviškė – Kapčiamiestis, o Švenčionių kraštas, Vilnija, kaimyniniai rajonai – svarbūs dvasiškai. Čia jis dažnai būnąs, mėgstąs apsilankyti miesteliuose, kaimuose, pabendrauti ir su mokiniais, ir su suaugusiais.

Ne šiaip sau tarmiškai buvo prabilta, juk Juozas Žitkauskas nemažai rašo dzūkiškai. O tarmę išsaugoti jam labai padėjo kultūrinė veikla. Tarmė jam labai svarbi ir brangi, padedanti atskleisti ir savitą pasaulėjautą, kur viskas sugerta, širdint suimta ir išsilieja eilėmis. Tačiau ne visi ir ne iškart gali „susidraugauti“ su dzūkiškais Juozo eilėraščiais. Renginio vedėja ir skaitovė lituanistė Danutė Bagdonavičienė taip pat sakė kelis kartus varčiusi Juozo knygą, skaičiusi eilėraščius, kol pagaliau atradusi tokį, kuris jai suskambėjo. O tada ir atsivėrė žmogus! Ji paskaitė eilėraščių iš Juozo knygos „Budintis kalendorius“. „Eilės originalios, unikalios, paprastos, kasdieniškos, tačiau tuo pačiu gilios ir filosofiškos“, - sakė lituanistė.

Pats autorius skaitė eiles iš būsimos knygos „Veidų kolekcija“, kuriuose, pasak Juozo, žodžiais nufotografuoti įvairūs gyvenime sutikti žmonės, stebėti įvairiose gyvenimo situacijose, sutikti traukiniuose, troleibusuose, gatvėse, šventėse. Ypač daug išplaukia iš praeities. „Kuo toliau, tuo labiau atminties latakai užkimšti srūvančiais prisiminimais iš vaikystės, jaunystės, - sakė poetas J.Žitkauskas. – Švieži atsiminimai dar turi susigulėti, kad išplauktų eilėraščiais. Mėgstu grįžti į praeitį, tačiau tuo pačiu dėlioju ir ateitį, nes kitaip turėčiau būti užsikonservavęs tarsi kažkokiame stiklainyje“.

Na, o kartais prisiminimai net materializuojasi, jeigu labai to trokšti. Autorius paskaitė nostalgišką savo eilėraštį apie gegutę. Jame gražiai žaidžia dzūkiškas ir bendrinis šio paukščio pavadinimai, tačiau liūdniausia, kad ji nekukuoja Karoliniškėse, nors aplink esančiuose miškeliuose netrūksta visokių paukštelių giesmių. O kaip gražiai kažkada kukuodavusi sodely po vaikystės langu... Ir koks buvo džiaugsmas, kai pernai pavasarį gegutė užkukavo ir Vilniaus, Karoliniškių miškeliuose...

J.Žitkausko poezijos knyga „Budintis kalendorius“ – trečioji šio autoriaus knyga ir antroji – poezijos. Pirmoji išleista 2011 m. „Grafomano įšventinimas“, antroji – 2012 m. dokumentikos knyga „Tai – aš. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“. Beje, J.Žitkauskas buvo ir pirmojo tarptautinio bardų festivalio Lietuvoje organizatorius.

„Budintis kalendorius“ sudėliotas iš 70 eilėraščių, iš kurių 14 – dzūkiški. Knyga kupina įdomių ir spalvingų personažų, švelnaus lyrizmo, o neretai – ir liaudiško humoro. Kaip taikliai pastebėjo pats autorius, tokių personažų galima rasti bene kiekviename miestelyje arba kaime, tačiau ne visus poetai apgyvendina savo eilėraščiuose.

Na, o susitikime Pašaminėje ėmė ryškėti ir ketvirtosios knygos kontūrai. „Veidų kolekcijos“ eilėraščiai labai portretiški, neretai ilgi, išsamiai pasakojantys to eilėraščio žmogaus gyvenimą, veiklą, požiūrius, jausmus...

Vietoj mokykloje užduoto rašinėlio apie žiemą, Juozas parašė eilėraštį, mokytoja ta proga jiems, tuometiniams ketvirtokams, paaiškino apie eilėdarą, rimą, ritmą. O Juozas tada ir poetu pasijuto besąs... Tad dabar jis mėgsta pašmaikštauti susitikęs su skaitytojais: „Eilėraščius rašyti, kaip ir visi, pradėjau ketvirtoje klasėje, ypač apie nelaimingą meilę, nors ir nežinojau, kas tai yra, tačiau atrodė, kad poetas būtinai turi apie tai rašyti“. Juozas sakė, kad eilėraščiai jam pirmiausia gimsta. Dieną, naktį, einant gatve ar važiuojant, todėl būtinai turįs juos užrašyti (čia pagelbėja ir mobilusis telefonas),o po to jau dirbąs su jais, taisąs, tvarkąs, ieškąs tinkamesnių žodžių. Be to, poetas džiaugėsi ir turįs puikų savo knygų redaktorių.

Renginyje dalyvavęs A.Breidokas skaitė įvairių poetų eilėraščius, supindamas juos į vientisą spalvingą mozaiką, puikiai apibendrinusią skaitytojų susitikimą su poetu. Neformalioje aplinkoje vykęs pasibendravimas su poezijos skaitymais pralėkė nepastebimai, nei skaitytojai, nei pats autorius nenorėjo atsisveikinti. Pasibaigus renginiui skaitytojai įsigijo knygą „Budintis kalendorius“ su autoriaus autografu. Už šiltą ir jaukų priėmimą poetas J.Žitkauskas bibliotekai padovanojo knygas „Tai – aš. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“, „Budintis kalendorius“, „Bundanti versmė“, „Tarmiškos kūrybos almanachas“. O svečiui padėkojo L.Jusienė ir D.Basiūnienė.

Irena POŽĖLIENĖ