Mes turime 378 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3206
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19407
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95437
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Širdis gyvenimą dainuoja

2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis, Nr.27 (1460)

„Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mato 5:3, NW)

 

Tą vaiskų sausio šeštadienio rytą su pakilia šventiška nuotaika rinkosi į kelionę Cirkliškio mokytojai, vadovaujami Švenčionių profesinio rengimo centro direktorės Mildos Gustienės-Vilniškės. Kartu su mumis - buvusi Švenčionių kultūros skyriaus darbuotoja, aktyvi meno saviveiklos dalyvė Marytė Biveinienė. Kelionės tikslas – Saulės Sadeckaitės iškilus jubiliejinis renginys, organizuojamas Liškiavos istorinio-architektūrinio ansamblio patalpose (Druskininkų savivaldybė). Vilniuje delegaciją papildė žinomas respublikoje kultūros istorikas, filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, vienuolikos knygų „Kūrėjų pėdsakais“ autorius ir leidėjas, lietuvių kalbos mokymo metodinių priemonių sudarytojas Benjaminas Kondrotas. Saulės bendradarbiams ir bendraminčiams, jos sumanytų gražių darbų liudininkams ši kelionė visai neprailgo. Buvo ir tolių įsimintinos kelionės dalyvių, kurie su Saule dirbo ne vieną dešimtį metų. Kolegos ir draugai, negalėję vykti kartu, perdavė jubiliatei suvenyrus su gražiais sveikinimais ir nuoširdžiais linkėjimais.

Štai ir Liškiava. Svečių nekantriai laukianti Saulė su dukra ir anūke, bendruomenės bičiuliais. Šilti, tarsi ilgus dešimtmečius nesimačiusių žmonių pasisveikinimai, nesuvaidintas susitikimo entuziazmas visus sušildė ir suvienijo. Suvokėme, jog pakliuvome pas savus ir labai mielus žmones. Susitikimo įspūdį sustiprino Liškiavos XVII a. architektūrinis ansamblis, nuostabus baroko perlas Pietų Lietuvoje. Ansamblio puošmena - Švenčiausios Trejybės bažnyčia, įspūdingas vėlyvojo baroko statinys. Šioje bažnyčioje netrukus prasidėjo šv. Mišios, kurias aukojo keturi kunigai. Priešais altorių bažnytinėje kėdėje – mūsų jubiliatė Saulė Sadeckaitė. Tokia pagarba tik labai nusipelniusiems žmonėms. Šv. Mišių metu labai įtaigų, eiliuotą sveikinimą-pamokslą pasakė kanauninkas, ilgą laiką dirbęs ir daug padaręs restauruojant šį architektūrinį ansamblį, Valius Zubavičius. Jis nuoširdžiai ir išraiškingai Saulei dėkojo už gražius darbus dzūkų krašte, minėjo jos, kaip kaimo bendruomenės pirmininkės, organizacinius sugebėjimus, geranoriškumą, turiningą veiklą buriant žmones kilniems darbams. Sveikinimo pabaigoje kanauninkas pakvietė Saulę nusifotografuoti su kunigais.

Paskui svečius iš Švenčionių trumpai supažindino su bažnyčios istorija, jos architektūra ir joje esančiomis meno vertybėmis. Toliau visi svečiai buvo pakviesti į vienuolyno iškilmių salę. Prasidėjo oficiali sveikinimų dalis. Pirmoji Švenčionių savivaldybės kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjos Danutės Vigelienės sveikinimą Saulei perskaitė Marytė Biveinienė. Cirkliškiečių vardu ją sveikino ŠPRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė, po to – kaimo bendruomenės nariai, artimieji. Jubiliejinio renginio vedėja, mokytoja Danutė Kavaliukaitė visus šventės dalyvius kvietė prie stalo prisiminimų popietei.

 

Mokytoja Saulė Sadeckaitė vėl savo tėviškėje

Mokytoja Danutė Kavaliukaitė paprašė kaimo bendruomenės atstovus papasakoti, kaip sekėsi mokytojai Saulei sugrįžus vėl į savo gimtinę. Iš pasakotojų atpažinome, jog Saulės neramus būdas ir kūrybinės veiklos bruožai nė kiek nepasikeitė. Buvo išrinkta „Kairiojo Nemuno kranto“ kaimo bendruomenės pirmininke, sėkmingai bendradarbiavo su Pilnų namų bendruomenės nariais Panaros kaime ir jos vadovu kunigu šviesuoliu Valerijumi Rudzinsku, rūpinosi Gerdašių bažnyčios rekonstravimu bei šventoriaus atnaujinimo darbais. Subūrus kaimo bendruomenę, greitai išryškėjo veiklos kryptys, atsirado darbų pagal žmonių sugebėjimus ir jų jėgas. Greičiausiai jos entuziazmą ir kilnius sumanymus pastebėjo aplinkinių parapijų kunigai. Jie netruko įvertinti Saulės kūrybinius sugebėjimus bei norą spręsti iškilusias problemas. Prasidėjo dalykinis bendradarbiavimas, ruošiami įtaigūs renginiai, šventės, padidėjo parapijiečių aktyvumas, atsirado pasitikėjimas, Saulė tapo „savu“ ir artimu žmogumi.

Mokytoja Danutė Kavaliukaitė paprašė kultūros istoriką, filologą, žinomą rašytoją Benjaminą Kondratą papasakoti, kaip jubiliatė Saulė atsirado jo veikaluose. Kiek neįprastai įsiterpė cirkliškietis Bronius Lazaraitis trumpai pristatydamas Benjamino Kondrato kūrybą. Išskirtinio literatūros biografo Benjamino Kondrato dėka lietuvių literatūra sušvinta visai naujomis spalvomis. Jo pasakojimai apie poetus, rašytojus, kultūros darbuotojus, šviesuolius kunigus, pedagogus ugdo skaitytojo intelektą, patriotinius jausmus, atskleidžia daug Lietuvos istorijos momentų, suprantamesnis darosi mūsų tautos dvasinių klodų formavimasis, aiškiau suvokiama mūsų tautos dvasinė patirtis, geriau pažįstamos mūsų kūrėjų asmenybės, jų darbo ir kūrybos aplinka. Tenka tik stebėtis Benjamino Kondrato kruopštumu, kantrybe ir atkaklumu ruošiant labai reikalingus leidinius.

Benjaminas Kondratas kalbėdamas apie jubiliatę teigė: „Saulė, kaip jūs sakote, atsirado mano leidiniuose apie Druskininkus, kurie išleisti 2014 metais, dėl tų pačių nuostatų, kurios ką tik buvo paminėtos“. Knygų autorius su autografu abi knygas apie Druskininkų krašto kūrėjus įteikė jubiliatei. Jai buvo kartu ir siurprizas, nes Saulė šių knygų dar neturėjo ir nežinojo, jog šiose knygose yra jos biografija. Minėtos knygos buvo padovanotos ir daug gerų darbų padariusiam Liškiavoje kanauninkui Valiui Zubavičiui.

 

Saulės Sadeckaitės fenomeno ištakos ir svarbiausi jos darbai

Trumpai pažvelkime, kas gi formavo Saulės Sadeckaitės pagrindinius charakterio ir veiklos bruožus. Saulė Sadeckaitė gimė 1935 metais sausio 15 d. pasienio policininko Petro Sadecko šeimoje. Gyvendama policininko šeimoje, mergaitė buvo pratinama būti pareiginga, punktuali ir kantri. Ji atidžiai stebėjo pasaulį ir aplinką, kurioje gyveno, gėrėjosi nuostabiu Nemuno pakrančių grožiu, buvo žingeidi, didelė fantazuotoja, nekaprizinga, todėl eidavo su ja pasivaikščioti ar pasivažinėti kiti policininkai ar suaugę vaikai. Sulaukusi ketverių gyveno kareivinėse ir valgė iš kareiviško katiliuko.

Jos mama buvo aktyvi Šaulių sąjungos narė, rengdavo vaidinimus, rinko pinigus šaulių namo statybai. Pasienio sargybinių gyvenimas buvo susijęs su nuolatiniu nerimu, įtampa ar net rizika: tekdavo gaudyti sienos pažeidėjus, provokatorius, kontrabandininkus, buvo ir policininkų žūties atvejų. Visa tai ugdė ir mažosios Saulės budrumą bei rimtą požiūrį į gyvenimą.

 

Mokykliniai metai

Sukakus šešeriems metams Saulė buvo priimta į Lipliūnų pradinės mokyklos antrą klasę. Mokykla buvo arti. Todėl tėvelis žiemą neretai mergaitę į mokyklą per pusnis nunešdavo. Mokykloje Saulė greitai susirasdavo naujų draugų, kurie jai susirgus, atbėgdavo per pertraukas ir, sėdėdami prie jos lovos, grodavo lūpinėmis armonikėlėmis.

Baigusi pradinę mokyklą, Saulė mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1953 m. Mokėsi gerai ir labai gerai. Aktyviai dalyvavo meno saviveikloje: dainavo chore, šoko tautinius šokius, vaidino, buvo skaitovė, literatūrinių-muzikinių montažų dalyvė, domėjosi sportu. Buvo mokyklos merginų krepšinio, tinklinio rinktinių, slidinėjimo bei plaukimo komandų narė. Dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse varžybose, užsiiminėjo menine gimnastika.

Į mokyklą kasdien eidavo 8 km. Žiemą gyvendavo Druskininkuose, giedodavo bažnyčioje vakarinėse lietuviškose pamaldose. Dar besimokydama mokykloje, draugavo su būsimais kompozitoriais Algiu Bražinsku, Miku Suraučiumi. Lankėsi pas M. K. Čiurlionio giminaičius, tuomet gyvenusius Druskininkuose ir godžiai klausėsi pasakojimų apie Kostuką. Jau vidurinėje mokykloje Saulė Sadeckaitė prirašė tris storus sąsiuvinius eilėraščių. Deja, jie neišliko. Besimokydama devintoje klasėje dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje. Argi tai nėra išliekamosios vertės pavyzdys, ką gali duoti mokykliniai metai dvasinių klodų ir veiklos gairių formavimuisi. Mokykliniai metai Saulei buvo tas prisilietimas prie meninių sielos gelmių, įtakoję jos pomėgį kūrybai, meilę dainai ir poezijai.

Besimokydama Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos geografijos fakultete buvo aktyvi meno saviveiklos dalyvė; dainavo ,,Šviesos“ ansamblyje, pirmosios ansamblio tarybos narė, vėliau pirmininko pavaduotoja, dainavo fakulteto merginų ansamblyje, „Darbo rezervų“ chore. Matydami Saulės meninius sugebėjimus, dėstytojai ir draugai siūlė pereiti į konservatorijos aktorinį ar muzikinį fakultetą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties pradėti viską iš naujo jai nesinorėjo. Saulė Sadeckaitė studijų metais priklausė studentų mokslo draugijai (SMD), padėdavo dėstytojams jų mokslo tiriamuosiuose darbuose, dalyvavo mokslinėse ekspedicijose, rūpinosi studentų buitimi.

 

1958 metų pavasaris

Rankose Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto diplomas, kuriame įrašyta, kad Saulė Sadeckaitė pripažinta biologijos-chemijos-žemės ūkio pagrindų mokytoja. Pirmi savarankiško darbo metai Linkmenų vidurinėje mokykloje. Po dviejų mėnesių – mokymo dalies vedėja. Neatsiejama jos pedagoginio darbo dalis – meno saviveikla. Jaunoji mokytoja Saulė įkūrė merginų ir vaikinų ansamblius, paruošė mokyklos jaunučių chorą rajono dainų šventei, į kurią atvyko ir jos buvęs „Šviesos“ ansamblio vadovas K.Kruopis, Saulės darbą įvertinęs labai gerai.

Po metų Saulė Sadeckaitė skiriama Švenčionių miesto darbininkų vakarinės mokyklos direktore. Naujų administracinio darbo rūpesčių aibė, bet pačioje darbo pradžioje įsijungė į Švenčionių miesto kultūrinį gyvenimą. Vakarinėje mokykloje organizavo tautinių ir pramoginių šokių kolektyvus, vokalinius ansamblius, skaitovų pasirodymus. Repeticijos vykdavo po pamokų, nuo 23 val. iki pirmos valandos nakties ir vėliau.

 

Saulė Sadeckaitė Cirkliškyje

1965 metų Saulė Sadeckaitė pradėjo dirbti Cirkliškio žemės ūkio technikume (dabar Švenčionių profesinio rengimo centras). Tai naujas kūrybinio darbo etapas. Saulė Sadeckaitė nuo pirmųjų darbo dienų visą savo kūrybinę energiją, talentą ir jėgas atidavė jaunosios kartos ugdymui, pedagoginio darbo tobulinimui, kultūrinei veiklai. Jos idėjas, pasiūlymus, rekomendacijas ir kūrybinius sumanymus palankiai vertino tuometinės žemės ūkio ministerijos specialistai ir vadovaujantys darbuotojai, žemės ūkio technikumų pedagogai. Jos metodinė, pedagoginė, kultūrinė veikla išėjo už Cirkliškio ir Švenčionių rajono ribų. Paruošti renginių scenarijai, pedagoginiai skaitiniai gilūs savo turiniu, aktualūs dvasingumo požiūriu, vakaronių, proginių popiečių, tematinių diskusijų aprašymai neprarado aktualumo, prasmingo turinio bei įdomumo ir šiandien. Minėti aprašai buvo platinami visoms respublikos mokykloms.

1976 m. jos režisuotas spektaklis „Toli nuo Tėvynės“ respublikinėje dramos būrelių apžiūroje iš 78 dalyvių užėmė trečiąją vietą. Šis emocingas spektaklis buvo palankiai įvertintas mūsų rajono mokyklų mokytojų ir moksleivių. Žemės ūkio technikumų dėstytojų ir darbuotojų meno saviveiklos apžiūroje Saulės Sadeckaitės koncertinė programa pateko į baigiamąjį turą Panevėžyje, turėjo didelį pasisekimą.

1987 m. Cirkliškio žemės ūkio mokykloje ji įkūrė moksleivių folklorinį ansamblį. Šis ansamblis greitai tapo žinomas ne tik mūsų rajone, bet ir Respublikoje. Ansambliečiai koncertavo Šilutėje, Alytuje, Druskininkų folkloro šventėje, Pasaulio lietuvių kongrese Vilniuje, respublikinėje moksleivių šventėje ir 1996 m. renginyje „Skamba skamba kanklės“. 1988 m. Saulė Sadeckaitė paruošė konkursui kultūrinę programą, kurioje vyravo vietinė tarmė, papročiai, tradicijos, šokiai ir žaidimai. Su minėta Švenčionių krašto kultūros paveldo programa sėkmingai dalyvavo zoninėje atrankoje Dieveniškėse. Folklorinis ansamblis buvo pakviestas dalyvauti Latvijos Jaungulbenės žemės ūkio mokyklos šventėje. Ta proga mokytoja Saulė Sadeckaitė atnaujino koncertinę programą papildydama ją skudučiais. Pati gavo skudučius ir sėkmingai atstovavo ne tik mūsų mokyklai, bet ir Švenčionių rajonui Latvijos Respublikoje.

Įspūdinga Saulės Sadeckaitės programa tautinio paveldo tematika: „Krikštynos“ ir „Piemenėliai“ parodyta Alantos ir Bukiškių žemės ūkio mokyklose. Jose mūsų rajono tradicijos, papročiai, liaudies išmintis, dainos, muzika. Cirkliškio moksleiviai iš mokytojos Saulės Sadeckaitės gaudavo daug žinių ne tik apie kultūros paveldą, bet ir organizacinio darbo įgūdžių, todėl baigę mokyklą ne tiktai įsijungdavo į kaimo kultūros namų meninę saviveiklą, bet tapdavo meno vadovais ar kultūros namų direktoriais. Mokytoja organizavo Miežionių kaimo moterų folklorinį ansamblį, su kuriuo sėkmingai koncertavo Švenčionių rajone ir įvairiose išvykose. Reikšmingas Saulės kaip poetės darbas buvo literatų klubo „Versmė“ įkūrimas. Jos literatūriniai renginiai tapo populiarūs ir gausiai lankomi. Bet tegu apie tai kalba žinomo poeto, fotomenininko, „Švenčionių krašto“ laikraščio redaktoriaus Algio Jakšto žodžiai: „Visiems Saulės Sadeckaitės kūrybiniams sumanymams išvardinti neužtektų ir keleto popieriaus lapų, bet vieną visgi norėčiau paminėti – literatų klubą „Versmė“, ilgą laiką būrusį Švenčionių rajono literatus. Išvažiavo Saulė – negirdėti ir „Versmės“ čiurlenimo“. (Švenčionių kraštas, 2011 m. balandžio 9 d., šeštadienis, Nr. 26 (1073)).

Respublikinėje žemės ūkio mokyklų šventėje Dauguose mokytoja Saulė Sadeckaitė, stovėdama ant dirigento pakylos, pritariant Cirkliškio pučiamųjų orkestrui, dirigavo finalinei šventės dainai, kurią atliko visų žemės ūkio mokyklų moksleivių jungtinis choras. Dainos žodžius ir melodiją sukūrė Saulė Sadeckaitė. Po finalinės dainos mokyklos stadione ilgai trunkančios ovacijos, šūksniai „valio“ lydėjo mūsų chemijos mokytoją nepakartojamoje šventėje. Choristai ją papuošė ąžuolų vainiku. Po poros metų vėl panaši šventė, bet jau Rietave. Ir vėl ant dirigento pakylos Saulė Sadeckaitė, ir vėl jungtinis choras atlieka jos sukurtą dainą „Žemės vaikai“ jau kaip žemės ūkio mokyklų himną.

Neretai mokytoja Saulė Sadeckaitė tapdavo ir pagrindinių renginių personažu: Dėdė derlius, skerdžius, ragana, Neptūnas vandens šventėse. 1989 m. su dukromis lankydamasi JAV, padedant Amerikos lietuvaitei Smagurauskaitei, dainavo Niū Džersio lietuvių suvažiavime.

Kūrybinio darbo viršūnę buvo Saulės Sadeckaitės atrasta ir paruošta „Dainų dainelės“ konkursui Cirkliškio žemės ūkio mokyklos moksleivė Jurgita Lopetaitė, tapusi du kartus (1996 ir 1998 m.) minėto konkurso laureate. Vėliau mokytojos Saulės Sadeckaitės parengta įstojo į muzikos ir teatrinio meno akademiją, kurią baigusi toliau tęsė studijas magistrantūroje. Jurgita Lopetaitė (sopranas), doc. A. Stasiūnaitės dainavimo klasės absolventė, stažavosi operinio meno stažuotėje pas prof. Virgilijų Noreiką. Jurgita jau spėjo sukurti keletą vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra tarptautinio konkurso diplomantė, respublikinių konkursų laureatė. Nepaprastai apsidžiaugėme pamatę Jurgitą, dainuojančią prestižiniame Triumfo arkos konkurse.

Simboliška, kad Cirkliškyje susitiko dviejų kartų atstovės, pamėgusios dainą: mokytoja Saulė ir mokinė Jurgita. Sunku buvo nesijaudinti mokytojos Saulės Sadeckaitės jubiliejiniame renginyje skaitant Jurgitos Lopetaitės šiltus ir nuoširdžius dėkingumo žodžius už didelį indėlį tampant jai profesionalia dainininke, išsipildant jos svajonei – dainuoti. Jurgitos padėka buvo tarsi finalinis jubiliejaus akordas Mokytojai.

Mielas skaitytojau, Tu paklausk buvusių Saulės Sadeckaitės moksleivių, kurie dalyvaudavo jos dainavimo, šokio, vaidybos repeticijose bei koncertuose, ir jie pasakys, jog tai buvo nuostabu!

 

Draugystės tiltas tarp Cirkliškio ir Lipliūnų

Džiugu, kad draugystės tiltas tarp Cirkliškio ir Lipliūnų visada buvo ir yra tvirtas. Kai Saulė važiuoja į Ignaliną aplankyti giminaičių, nepraleidžia progos užsukti pas Cirkliškio kolegas. Užtenka pertraukos tarp pamokų, o Saulė su buvusiomis moterų ansamblio dalyvėmis jau traukia mums pažįstamas melodijas. Mokyklos koridoriuose skambančias dainas kolegos greitai atpažįsta. Nepastebimai dingsta kasdienė mokyklos rutina. Atrodo, kad rūpesčiai ir problemos pasitraukė į šalį. Mokytojos vos spėja atsakinėti į smalsių moksleivių klausimus: iš kur tokios gražios dainos, kas jų autorė, kodėl taip retai dainuojama?

Draugiškai padainavus, pasidaro šviesu ir gera. Kai išlydime Saulę, pasidžiaugiame, kad ji nesensta, stebimės jos gyvybingumu ir kūrybine energija. Ji niekada neverkšlena, neaimanuoja, nesiskundžia. Nejučia pradeda skverbtis į galvą įkyri mintis: kiek daug laimėtume, jei dažniau dainuotume, gal būtų mažiau pykčio, neapykantos, barnių, nesutarimų. Juk dainuojant neįmanoma būti piktam. Pasaulinei poezijos dienai paminėti mokyklos literatai surengė literatūrinį vakarą. Į jį buvo pakviesta Saulė Sadeckaitė, Petras Panavas ir Algis Jakštas. Šiai progai Saulė parengė nuostabią literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Meilės simfonija“. Kai Cirkliškio kaimo bendruomenė organizavo renginį „Mūsų tėvų ir senelių jaunystė“, skirtą senjorams, dalyvavo ir iš Dzūkijos atvykusi Saulė. Jos dainos, eilėraščiai ir prisiminimai žavėjo visus renginio dalyvius.

2012 m. mokyklos literatai organizavo literatūrinį renginį-vakarą „Mokykimės iš Lietuvos dainių“. Jis buvo skirtas poetui Maironiui ir kompozitoriui Juliui Siniui. Šiai progai Saulė sukūrusi eilėraštį, skirtą kompozitoriui Juliui Siniui, pasidalijo mintimis apie jo gyvenimą ir kūrybą.

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Visi puikiai prisimename jo poemos „Metai“ pirmąsias eilutes: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“... Labai norisi jas pritaikyti mūsų buvusiai kolegei Saulei. Ilgus metus ji budino savo kultūrine ir švietėjiška veikla Rytų, o dabar budina Pietų Lietuvą. K.Donelaitis skyrė savo ganytojišką veiklą Mažosios Lietuvos būrams, o Saulė Sadeckaitė – rytų ir pietų aukštaičiams. Tad tegu dar ilgai ir skaisčiai mums šviečia bei šildo Saulė iš Lipliūnų, budina mus prasmingiems ir kilniems darbams, dosniai dalinasi kultūros lobiais.

Parengė Bronius Lazaraitis.

 
Reklaminis skydelis