Mes turime 199 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:23
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4367
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:46134

To nesitikėjau

2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis, Nr.27 (1460)

Skaitytojos laiškas

Švenčionys nuolat garsėjo dėl pasakiško kraštovaizdžio, tačiau to, su kuo teko susidurti, tikrai nesitikėjau. Nesitikėjau pamatyti gražaus krašto tokio žmonių žiaurumo padarinių. Taip kalbu todėl, kad buvo paniekinta gyva būtybė, vienas iš gamtos sutvėrimų – nekaltas gyvūnas. Nesu tikra, kaip ir kada tai įvyko, tačiau viena tikrai žinau, į jį buvo šauta iš ginklo. Dabar šis nekaltas padarėlis turi kentėti skausmą, jausti neviltį...

Ar taip žmogus turi elgtis su gamtos kūriniais? Juos niekinti ir skriausti? Ar tokį žmogų išvis galima vadinti žmogumi? Atsakymas gali būti, tik vienas – NE.

Ar pasaulyje ir Lietuvoje per mažai yra nukentėjusių žmonių? Tai dabar dar reikia būti amoraliu ir gyvūno atžvilgiu, kuris negali pasakyti: „Nesielk taip su manimi“; „Pasigailėk“, kuris negali apsiginti. Jeigu gyvūnas nemoka kalbėti, tai dar nereiškia, kad jis nejaučia ir nesupranta mūsų poelgių ir veiksmų. Tik pažiūrėkime, kiek daug ir įvairiausių skriaudikų ir nusikaltėlių šiame pasaulyje, kurie neturi jokios moralės, sąžinės ir skrupulų.

Jeigu nesugebame taip toli matyti, kas dedasi pasauliniu, o galų gale Lietuvos mastu, tai gal bent jau pažvelkime į šalia esančius žmones, kraštiečius. Ar galime būti tikri, kad juos gerai pažįstame? Tokie „žmonės“, kurie kankina, menkina ar kitaip niekina gyvūnus, greičiausiai turės valios taip elgtis ir su žmogumi. Tokiu atveju jis praranda visas žmoniškąsias vertybes, o tarp jų – prigimtį ir pagarbą.

Tolstojus yra pasakęs: „Nėra didingumo ten, kur nėra paprastumo, gėrio ir tiesos“. Todėl tokia kultūra, kur vyrauja chaosas ir tolerancijos nebuvimas gyvo sutvėrimo atžvilgiu, niekada nebus gerbiama.

Kristina Kazlauskaitė