Mes turime 303 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:615
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16816
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92846
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kartu mes galime daug

2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis, Nr.27 (1460)

„Kartu mes galime daug“ – šie žodžiai, ištarti vaikų viename iš Pabradės „Ryto“ gimnazijoje vykusių renginių, skirtų tarptautinei Žemės dienai paminėti, buvo priminimas ir paskatinimas mums, suaugusiems, taip pat imtis veiklos. Šeštadienio, kovo 28 d., rytą būrys 3b klasės mokinių kartu su dar didesniu būriu entuziastingai nusiteikusių tėvelių, jaunesnių ir vyresnių sesučių bei broliukų išvyko sodinti miško.

Išvykos išvakarėse visus šiek tiek neramino orų prognozė, nes visą dieną žadėjo lietų, tačiau prisiminę patarlę, kad nėra blogo oro, o yra tik netinkama apranga, visi susirinko Pabradėje, Malūno gatvės pabaigoje, prie buvusios Žeimenos girininkijos pastato, nusiteikę drąsiai priimti šį iššūkį. Mus pasitiko Nemenčinės miškų urėdijos Žeimenos girininkijos girininkas Vytis Tupkauskas ir dar keli miškininkai. Jie išdalijo įrankius, skirtus miškui sodinti, pušies sodinukus ir paaiškino bei parodė, kaip teisingai pasodinti medelį, kad jis gerai prigytų.

Išklausę nurodymų ir pasiskirstę po 2-3 į grupes, kibome į darbą. Kiek džiaugsmo buvo vaikams pasodinus pirmuosius savo medelius! Kai jų pastangas stebėjo ir pagyrė ne tik kartu dirbę tėveliai, bet ir miškininkai, vaikų akys dar labiau nušvito. Padirbėję kelias valandas susirinkome pailsėti ir pasistiprinti. Juk dirbant greitai išalkstama. Visos mamos iš anksto ruošėsi šiai išvykai ir buvo prikepusios skanėstų, sutepusios sumuštinių. Pasirodo, ne mažiau atsakingai ruošėsi ir miškininkai, kurie pavaišino visus ant laužo keptomis dešrelėmis, sausainiais, vaisvandeniais. Užkandę ir smagiai pabendravę tęsėme miško sodinimą. Vaga po vagos dirbdami petys į petį pušelėmis apsodinome daugiau nei 1 ha plotą. Tačiau tuo mūsų pažintis su miškininkais nesibaigė. Stebėjome, kaip jie į medžius įkėlė inkilus zylėms, varnėnams ir kukučiams. Labiausiai visus nustebino kukučio inkilas, nes jo angos skersmuo buvo pats didžiausias, be to, apie kukutį vaikai iki šiol buvo mažai girdėję. Žeimenos girininkijos miškininkai, kaip ir dera svetingiems šeimininkams, nė vieno iš mūsų neišleido be dovanų. Vaikai gavo po kepuraitę su Nemenčinės miškų urėdijos logotipu, o tėveliai - po rašiklį. Skirstytis neskubėjome. Aprinkę šiukšles, aptarėme įspūdžius ir priėjome prie vieningos išvados, kad visiems kartu tikrai smagiau, o ir darbas sekasi greičiau.

Norime padėkoti VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Žeimenos girininkijos girininkui Vyčiui Tupkauskui už galimybę prisidėti prie visų mūsų turto – miškų – išsaugojimo ir suteiktą progą pabendrauti ir pasijusti viena bendruomene.

Daiva SEMAŠKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis