Esu gimusi ir užaugusi Adutiškio miestelyje. Taip jau lėmė likimas, kad daugiau nei trisdešimt metų gyvenu Žemaitijoje, Naujojoje Akmenėje. Kol buvo gyvi tėvai, į tėviškę atvažiuodavau gana dažnai. Į „Švenčionių krašto“ redakciją nutariau parašyti nustebinta savo gimtojo miestelio žmonių nuoširdumo, gerumo, paslaugumo bei norėdama jiems padėkoti.

Rugsėjo mėnesį mirė mano tėvelis Anton Lavrinovič , kuris jau keletą metų gyveno Vilniuje pas mano seserį. Užgriuvus laidotuvių rūpesčiams, kurie mums, jo vaikams, negyvenantiems Adutiškyje, atrodė neįveikiami, paskambinau Adutiškio seniūnui gerb. A.Piršteliui ir paprašiau pagalbos. Neįtikėtina, bet po pusvalandžio turėjau visus reikiamus telefono numerius, žinojau, kas mums padės, kur ir į ką turiu kreiptis. Dalį reikalų jis pažadėjo ir sutvarkė pats. Kitos dienos ryte seniūnas atvyko į tėvelio namus ir visą dieną mums patarė bei padėjo.

Praeitą savaitę tvarkėme paveldėjimo dokumentus. Užsukome į seniūniją patarimo. Sulaukėme A. Pirštelio ir seniūnijos darbuotojų dėmesingumo, kompetentingos pagalbos ir nuoširdumo. Džiugu, kad adutiškiečiai turi tokią dėmesingą vietinę valdžią.

Šviesios atminties A. Lavrinovičiaus vaikų vardu noriu nuoširdžiai padėkoti gerb. A. Piršteliui, seniūnijos darbuotojams, gerb. M. Dzedzickui ir jo choristėms, tėvelio buvusiems bendradarbiams, kaimynams, pažįstamiems, adutiškiečiams, visiems užjautusiems, padėjusiems, buvusiems kartu su mumis netekties valandą bei už supratimą ir pagalbą visais kitais atvejais.

Helena DAUGMAUDIENĖ