Mes turime 345 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:19
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13954
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:155947

Klimatas ir jo kaita: ar turime sunerimti?

2015 m. vasario 11 d., trečiadienis Nr.11 (1447)

Daugelis gyventojų turbūt pastebėjo, kad orai kiekvieną metų sezoną vis kinta, palyginus su praėjusiais metais: vasarą vis dažniau užpuola kaitra, o žiemą „tvoros nebraška“ nuo šalčio ilgiau nei savaitę. Taigi, šiandien pripažįstama, kad klimato kaita – viena iš didžiausių pasaulio problemų. Mokslininkai yra surinkę nemažai įrodymų, kad į atmosferos orą išmetami teršalai dėl žmonių veiklos sustiprina natūralų šiltnamio efektą, dėl kurio kyla Žemės temperatūra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys teigia, kad vidutinė temperatūra kyla visais metų sezonais, o sparčiausiai – žiemą. Dėl klimato kaitos keičiasi ir kritulių kiekis bei pobūdis: žiemą vis dažniau lyja, pasitaiko šlapdriba. Specialisto J. Kilpio nuomone, vasarą 4 kartus dažniau pasitaiko karščio bangos, todėl Švenčionių rajono (beje, kaip ir visos Lietuvos) gyventojai turi taikytis prie pakitusių oro sąlygų.

Kodėl keičiasi klimatas? Vienareikšmio atsakymo nėra. Klimatas visada keitėsi. Tai natūralu. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais klimatas pakito daugiau nei įprasta. Mokslininkai įvardija skirtingas šio reiškinio priežastis. Vieni teigia, jog problema yra tai, kad didėja antropogeninė „šiltnamio“ reiškinį sukeliančių dujų (daugiausiai CO2) emisija į orą, dėl to suardomas nusistovėjęs žemės šilumos balansas ir temperatūra žemėje kyla. Kiti linkę manyti, jog tai gali būti susiję su globaliais pokyčiais kosmose, natūraliais Žemės ciklais, kurie nuo žmogaus nepriklauso. Tačiau bet kokiu atveju jau nebesiginčijama, kad klimatas šiltėja. Per paskutiniuosius dešimtmečius Šiaurės ašigalyje Arkties ledynų užimamas plotas sumažėjo apie 10 %, o ledo storis – apie 40 %. Tuo tarpu Pietų pusrutulyje Antarktidos ledo danga tapo nestabili. Tikėtina, kad iki 2050 m. išnyks apie 75 % Šveicarijos Alpių ledynų. Tirpstant ašigalių ledynams, dvigubai sparčiau nei manyta kyla jūros lygis.

Kas laukia ateityje? Tikėtina, kad augalų ir gyvūnų rūšys nepajėgs prisitaikyti prie kintančios temperatūros. Manoma, jog iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Klimato šiltėjimas kelia grėsmę šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams, tokiems kaip: ruoniai (Pinnipedia), vėpliai (Odobenus rosmarus), poliarinės meškos (Ursus maritimus), poliarinis kiškis (Lepus timidus), antarktinis pingvinas (Pygoscelis antarctica) ir kt.

Kokią įtaka turi šiuolaikinis gyvenimo būdas klimato kaitą? LR Aplinkos Ministerijos klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistės Dovilės Vaitkutės teigimu, klimato kaitai daugiausia įtakos turi padidėjęs žmonių mobilumas, žmonės daugiau keliauja, automobilį įsigyti jau nebėra taip sudėtinga ar be galo brangu. Pagal Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos duomenis transporto išmetimai sudaro apie 25 % visų ŠESD išmetimų Lietuvoje. Akivaizdu, kad pasirinkus mažiau taršesnį keliavimo būdą būtų mažinami šie išmetimai. Vyr. specialistės D. Vaitkutės nuomone, tokių būdų yra įvairių – ir ne vien pasirinkti keliavimą dviračiais, užtektų, jog lietuvis įsisąmonintų, kad smagiau vienu automobiliu keliauti su grupe draugų nei užkurti jį sau vienam, tada tokiu atveju jau geriau pasirinkt viešąjį transportą, nes taip CO2 išmetimai bus sumažinti apie 30 kartų. Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys.

Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistė teigia, kad mažesnėse gyvenvietėse kyla kita problema – tai individualių namų kūrenimas anglimis ar kitu iškastiniu kuru. Kiti įsigudrina (dažnai dėl lėšų trūkumo) kūrenti atliekas. Apskritai iškastinio kuro deginimas bene labiausiai prisidedantis veiksnys prie ŠESD didėjimo atmosferoje, todėl yra skatinama rinktis draugiškesnį aplinkai kurą.

Taigi, tiek transporto, tiek šildymo atveju yra deginamas kuras, mažindami jo vartojimą arba vartodami efektyviau mažinsime ŠESD išmetimus. Taip pat gyventojams reiktų racionaliai vartoti maistą, nes yrančios biodegraduojančios atliekos sąvartynuose išskiria ŠESD, teigia pašnekovai D. Vaitkutė ir J. Kilpys.

Jolita Bradulienė