Mes turime 67 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:156
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16232
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:155118

Pirmoko adaptacija mokykloje

2015 m. sausio 28 d., trečiadienis Nr.7 (1443)

Sulaukus šešerių ar septynerių metų kiekvieno vaiko pagrindine veikla tampa mokymasis mokykloje. Ar vaikui seksis prisitaikyti naujoje aplinkoje, labiausiai priklauso nuo to, kaip jis gebės kurti tarpasmeninius santykius su bendraamžiais, mokytojais bei kaip sugebės atitikti akademinius reikalavimus.

Švenčionių rajono penkiose mokyklose buvo atlikta pirmųjų klasių mokinių, jų tėvų, mokytojų apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti pirmųjų klasių mokinių psichologinį prisitaikymą pradėjus lankyti mokyklą.

Švenčionių pradinėje mokykloje apklausą atliko psichologė Aušra Kaukėnienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijoje – psichologė Violeta Šestakovskienė, Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje – psichologas Vladimir Loginov, Švenčionėlių progimnazijoje – psichologė Tatjana Voitechovič, Adutiškio vidurinėje mokykloje – psichologė Virginija Guogienė. Tėvai užpildė SDQ (galių ir sunkumų), auklėjimo stiliaus klausimynus, klasių mokytojai pateikė informaciją apie mokinių agresyvaus elgesio pasireiškimą mokykloje, jų mokymosi pasiekimus. Iš mokinių buvo renkama informacija apie santykius su bendraklasiais ir daromos išvados apie vaiko populiarumą klasėje.

Tyrimas atskleidė, kad elgesio sunkumų turi apie 34 proc. pirmokų, su emocinėmis problemomis susiduria 17,5 proc., hiperaktyvumo simptomai išryškėja 19 proc., sunku bendrauti su bendraamžiais – 37 proc. ir socialinių sunkumų patiria 30 proc. šio amžiaus mokinių.

Pradėjus lankyti mokyklą, daugiausia laiko vaikai praleidžia būdami kartu. Išanalizavus tėvų užpildytus klausimynus, galima teigti, kad daugiausia sunkumų pirmųjų klasių mokiniai patiria bendraudami su bendraamžiais. Kokie sunkumai iškyla? Patys įvairiausi: kaip susidraugauti, kaip susipykus susitaikyti, kaip išsaugoti draugystę. Naujus santykius pradėti kurti iš naujo yra labai sudėtinga. Tai kelia įtampą, baimę. Uždaresniems vaikams naujos situacijos gali sukelti skausmingus išgyvenimus. Jiems labai reikalingas palaikymas, padrąsinimai. Bendravimo įgūdis nesiformuoja savaime. Vaikai mokosi stebėdami, taip modeliuoja situacijas ir tuos įgūdžius pritaiko gyvenime. Šiandien vis dažniau galima pastebėti, kaip nyksta „kiemo subkultūros“, o vaikai vis dažniau sprendžia „virtualius sunkumus“. Internete lengviau: nepatiko – išjungei, ištrynei, užblokavai. Gyvenime kitaip. Vaikai turi išmokti bendrauti realybėje. Jiems turi būti paaiškinta daugybė bendravimo subtilumų. O dar geriau, parodytas tinkamas bendravimas. Vaikystėje įgyta patirtis labai svarbi tolimesniam formavimuisi ir sunkumų įveikimo įgūdžiams įgyti.

Vienas iš adaptacijos rodiklių – vaiko populiarumas klasėje. Tenkindami bendravimo poreikį, vaikai pajaučia savo vertę, įvertina save ir kitus, taip pat perima tas vertybes, kurios yra priimamos jų artimiausioje aplinkoje. Kita vertus, vaikų atstūmimas, dažnai sukelia nepažangumą, nepalankų požiūrį į save, žemą savo statusą klasėje ir visas su tuo susijusias asmenybės bei elgesio problemas. Vienas svarbiausių uždavinių – tapti grupės, klasės nariu. Deja, ryškiausiai matomos nepritapimo klasėje pasekmės. Apklausoje išryškėjo, kad 16 proc. pirmųjų klasių mokinių neturi draugų. Turimas žemas statusas tarp bendraamžių apsunkina vaiko adaptaciją, nes jaučiasi vienišas, nepasitiki savimi. Kita vertus, didelis ar vidutinis populiarumas klasėje susijęs su gebėjimu palaikyti pozityvius santykius su bendraamžiais. Kuo populiaresnis mokinys, tuo mažesnė tikimybė jo elgesio, emocinių sunkumų, hiperaktyvumo simptomų. Populiarūs vaikai aplink save sukuria tvirtą tinklą, kuris padeda siekti geresnių akademinių rezultatų.

Atlikus mokytojų atsakymų analizę, galima teigti, kad pirmųjų klasių mokinių akademiniai pasiekimai atitinka reikalavimus. Visgi 8 proc. mokinių lietuvių kalbos ir 5 proc. matematikos pamokose neatitinka pirmosios klasės keliamų reikalavimų. Pastaruoju metu pasikeitė vaikų žaidimų pobūdis ir domėjimosi sritys. Žodžio kultūrą keičia kompiuteriniai žaidimai, kuriuose dominuoja loginio mąstymo, reakcijos lavinimo užduotys. Tėvai savo vaikams nepakankamai skaito knygų, mažai seka pasakų, nenaudoja skaičiuočių, kuriomis būtų lavinama foneminė klausa. Todėl vaikai susiduria su kalbiniais sunkumais pradinėje mokykloje.

Dar vienas iš svarbių adaptacijos mokykloje rodiklių – mokytojo santykis su mokiniais. Tyrime visi apklausti pirmųjų klasių mokytojai pažymėjo, kad vyrauja pozityvus mokytojo požiūris į ugdytinius. Taip pat išaiškėjo, kad kuo geresnis sukuriamas teigiamas santykis su mokiniu, tuo mažesni elgesio, emocijų, hiperaktyvumo sunkumai, tuo geresni ir vaikų santykiai su bendraamžiais.

Apklausos rezultatai rodo, kad elgesio problemų, sunkumų su bendraamžiais ir hiperaktyvumo simptomų turintys pirmaklasiai yra agresyvesni, nei vaikai, neturintys tokių problemų. Minėtų sunkumų turintys mokiniai dažniau prasivardžiuoja, grasina, tyčia erzina kitus, skriaudžia ir tyčiojasi iš savo bendraklasių, linkę skųsti juos mokytojams. Socialinių sunkumų turintys pirmaklasiai daugiau erzina savo bendraamžius. Iki 35 proc. pirmaklasių turi agresyvumo apraiškų.

Vaiko savęs vertinimas formuojasi vaikystėje, jau šeimoje. Tai priklauso nuo to, kaip tėvai auklėja savo vaiką. Vyrauja šie pagrindiniai tėvų auklėjimo stiliai: autokratinis, liberalus ir demokratinis.

Autokratinis.Yra tėvų, kurie pernelyg griežti savo vaikų atžvilgiu: reikalauja besąlygiško paklusnumo, baudžia vaiką už reikalavimų nevykdymą, kontroliuoja vaiko elgesį, veiksmus. Vaikas ima priešintis ne tėvų reikalavimams, o įkyriai jų formai. Šeimoje nėra emocinės šilumos, meilės. Tokioje šeimoje augantis vaikas negerbiamas, iš jo atimama galimybė mokytis iš savo klaidų, prisiimti atsakomybę už save ir savo poelgius. Vaikas, augdamas tokiomis sąlygomis, tampa uždaras, linkęs prisitaikyti, jis visai nerodo savo iniciatyvos. Taip augdamas vaikas tampa pasyvus, nepasitikintis savimi, baimingas, pataikaujantis, didėja jo pyktis ir agresyvumas.

Liberalus (nuolaidžiaujantis).Kai kurie tėvai elgiasi priešingai: šeimoje nėra reikalavimų, suaugęs vaikui nėra nei pavyzdys, nei autoritetas, kuriuo norėtų vaikas sekti, nėra kontrolės arba ji periodinė ir silpna. Tėvų požiūris į vaiką – šaltas, nepaisoma vaiko interesų, vyrauja abejingumas. Šeimoje aiškiai trūksta šiltų jausmų, o pasielgus netinkamai – jų visai netenkama. Tėvų bendravimo su vaiku modelis – nesikišimas į vaiko gyvenimą. Tokioje šeimoje augdamas vaikas tampa nepastovus, nepatvarus, netgi asocialus.

Demokratinis.Yra šeimų, kur tėvų reikalavimai yra teisingi, požiūris į vaiką – pagarbus. Tenkinami vaiko poreikiai, vyrauja rūpestingumas, draugiškumas, pasitikėjimas, šilti jausmai, meilės ir reikalavimų darna, skatinamas vaiko savarankiškumas. Tokioje šeimoje augantis vaikas išaugs atsakingas, savarankiškas, pasitikintis savimi.

Iš apklausos rezultatų išryškėjo, kad dominuoja liberalus auklėjimo stilius, t.y. vaikams suteikiama daug laisvės, tačiau nėra atsakomybės už padarytus veiksmus. Nusižengę vaikai dažniausiai nebaudžiami, neparodoma, kokie yra netinkamo elgesio padariniai, nenustatomos konkrečios ribos. Taip išlepinti vaikai visuomenėje nėra atsparūs, jiems sunku užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir pritapti pasaulyje. Šiek tiek mažiau rajono pirmokų tėvų savo vaikus auklėja demokratiniais principais. Tokiu būdu auklėjami vaikai išmoksta prisiimti atsakomybę, spręsti problemas, nebijo klaidų, įveikia pokyčius, kilusius sunkumus ir yra geriau prisitaikę visuomenėje. Šie vaikai yra laimingi, socialūs, bendradarbiaujantys, moralūs, mažiau turi emocinių (nerimo) sutrikimų bei pasiekia geresnių rezultatų akademinėje srityje. Mažuma pirmokų tėvų naudoja autokratinį auklėjimo stilių. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia tai, kad autokratiškai auklėjamų tėvų vaikai daugiau turi elgesio, emocinių sunkumų, hiperaktyvumo simptomų ir sunkiai bendrauja su bendraamžiais. Tėvai, norintys užauginti vaikus, kurie pasaulį matytų kaip saugią ir draugišką vietą, būtų atsakingi, mokėtų spręsti kilusias problemas, būtų socialūs ir bendradarbiaujantys, turėtų keisti tokį auklėjimo stilių į demokratiškąjį.

Apklausos rezultatai rodo, kad pirmųjų klasių mokinių tinkamą adaptaciją mokykloje gali lemti daugelis dalykų: tėvų auklėjimo stilius, populiarumas klasėje, mokytojų požiūris, akademiniai pasiekimai. Kaip atpažinti sėkmingą adaptaciją? Kai mokinys mokykloje pradeda jaustis pakankamai ramiai ir saugiai, kai vaikui keliami aiškūs ir pagrįsti reikalavimai, atitinkantys gebėjimus, kai bendraamžių palaikymas padeda susidoroti su įvairiais kliuviniais. Tik atviras ir nuoširdus pokalbis tiek su vaiku, tiek su jį mokančiais mokytojais padės atsakyti į iškilusius naujus klausimus. Sunkumų buvo, yra ir bus. Pamėginkime visi kartu padėti vieni kitiems juos įveikti. Kviečiame tėvelius susitikti su savo mokyklų psichologais ir aptarti jų vaiko galias ir kylančius sunkumus.

Virginija GUOGIENĖ

Aušra KAUKĖNIENĖ