Pagaliau renovacija, kuri, pasirodo, prasidėjo dar tolimais 1993 m., įsibėgėja. Tą konstatavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai seminare, kuris buvo surengtas gyventojams Švenčionių rajono savivaldybėje. Beje, rajone tokių seminarų buvo ne vienas ir ne du. Šįkart gyventojų susirinko daug – susidomėjimas auga. Net buvusius didžiausius renovacijos priešininkus verčia domėtis šiuo procesu graži jau renovuotų daugiabučių išvaizda ir kalbos apie daug mažesnes šilumos sąnaudas. Specialistai kriterijumi laiko ne šilumos kainą, o būtent šilumos sąnaudas. Pasak jų, planuojant renovaciją buvo numatyta, kad sutaupymas vartotojui būtų apie 10 proc. Jeigu visą šilumos kainą įvertiname 100 proc., ji pasiskirsto taip: apie 50 proc. sudaro šildymas, apie 40 proc. paskolos ir palūkanų dengimas ir apie 10 proc. turėtų pasijusti ekonomija vartotojui, bet, pasak BETA lektoriaus, su pastaruoju rodikliu šiuo metu yra sunkiau, nes labai išaugo statybų kaina. Lektorius pabrėžė, kad tai tik numatyti abstraktūs rodikliai. Realiai kiekvienas namas gali pasiekti ir geresnių rezultatų.

Kuo anksčiau namo gyventojai apsispręs, tuo daugiau laimės. Pirmosios programos teikė didžiausią paramą, bet ir dabar ji pakankamai solidi – iki 40 proc. visų išlaidų, lengvatiniai kreditai su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis suteikiami maksimaliam terminui – 20 metų. Svarbu, kad lengvatinis kreditas suteikiamas ir tai daliai renovacijos darbų, kurie pagal programą nekompensuojami. Projekto rengimas kompensuojamas 100 proc.

Nepasiturintiems (turintiems teisę gauti šildymo kompensacijas) asmenims viskas kompensuojama 100 proc. už tuos laikotarpius, kai jie turi teisę gauti kompensaciją. Renovacijos programoje gali dalyvauti iki 1993 metų pastatyti arba priduoti daugiabučiai. Daugiabučiu laikomas 3 butų namas, gali būti ir negyvenamosios (pvz., komercinės paskirties) patalpos.

Be dažniausiai pasirenkamų stogų, fasadų šiltinimo, langų keitimo į renovaciją gali įeiti ir šildymo sistemų balansavimas, keitimas, individualių šildymo apskaitos prietaisų įrengimas, ventiliacijos – rekuperacijos sistemų įrengimas (apsaugai nuo drėgmės ir pelėsių), rūsio perdangų šiltinimas, atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių (pvz. saulės kolektorių) įrengimas. Ką pasirinkti, sprendžia gyventojai, žinoma, atsižvelgdami į kainą.

Renovacija prasidėjo 1993 metais, tik taip vangiai vyko, kad mažai kas ją prisimena. Antras etapas buvo 1999 metais, dar vienas 2005 m., bet visi nesėkmingi. Nuo 2009 metų pradėjo veikti JESICA programa, o sparčiau pajudėjo procesas 2013 metais, kai įsitraukė savivaldybės. Organizuoti namo renovaciją gali ir bendrija savarankiškai, bet su savivaldybe patogiau ir saugiau – specialistai geriau išmano, žymiai greičiau sutvarko procedūras, gyventojams nereikia sukti sau galvos dėl kreditų, o ir bankai savivaldybę laiko garantu.

Tiesa, yra vienas kliuvinys, kuris neretai užkerta kelią renovuotis visam namui. Bankas neduoda kredito, jeigu namo gyventojų visos skolos (ne tik už šildymą!) sudaro 10 proc. ir daugiau. Taip nutiko Švenčionėlių mieste, ta pati istorija pasikartojo ir Švenčionyse. Daugiabučio gyventoja desperatiškai ieškojo pagalbos, nes namas labai prastos būklės, o į renovaciją nepatenka dėl per didelės skolos. Ir niekas čia negali padėti, kol gyventojai nesumokės skolų.

Lietuvoje reikia renovuoti daugiau kaip 30 tūkstančių daugiabučių. Spalio mėnesio duomenimis, 63 daugiabučiai visiškai renovuoti, dar 660 namų darbai artėja prie pabaigos ir daugiau kaip 1000 namų investiciniai projektai suderinti, netrukus gali prasidėti renovacija.

Mūsų rajone užbaigus visus pradėtus renovuoti namus bus iš viso 36 renovuoti namai.

Šiuo metu renovacijoje (vadinamoje Mazuronio programa) dalyvauja šie namai:

Švenčionių m.

1. Taikos g. 3

2. Taikos g. 12

3. Taikos g. 12A

4. Taikos g. 20

5. Švenčionėlių g. 4

6. Strūnaičio g. 2A

7. Vilniaus g. 12

8. Vilniaus g. 5

9. Taikos g. 13

Švenčionėlių m.

1. Žemutinė g. 35A

2. Žemutinė g.35

3. Žilvičių g. 12

Irena PAULIUKEVIČIENĖ