Mes turime 348 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1596
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17797
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93827
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Iš snūdulio pažadinanti knygos, poezijos ir dainos šventė

2014 m. lapkričio 26 d. trečiadienis Nr. 89 (1427)

Švenčionių r. savivaldybės viešojoje ir Švenčionėlių miesto bibliotekose vyko Juozo Žitkausko poezijos knygos „Budintis kalendorius“ pristatymas. Tai jau trečioji šio autoriaus knyga ir antroji – poezijos. Pirmoji išleista 2011 m. „Grafomano įšventinimas“, antroji – 2012 m. dokumentikos knyga „Tai – aš. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“. Beje, J.Žitkauskas buvo ir pirmojo tarptautinio bardų festivalio Lietuvoje organizatorius.

Renginį vedė ir J.Žitkausko eilėraščius skaitė Gražina Jarmalytė, liaudies dainas dainavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, apie knygų leidybą ir naujas knygas pasakojo leidyklos „Žuvėdra“ atstovas Stasys Gutautas. Į knygos ir poezijos šventę susirinko pilnutėlės bibliotekų salytės žmonių, kaip sakė G.Jarmalytė, mėgstančių knygą, poeziją, patys kuriantys, ištroškę tokių renginių, kad į snūdesį nenugramzdintų. „Budintis kalendorius“ sudėliotas iš 70 eilėraščių, iš kurių 14 – dzūkiški. Knyga kupina įdomių ir spalvingų personažų, švelnaus lyrizmo, o neretai – ir liaudiško humoro. Kaip taikliai pastebėjo pats autorius, tokių personažų galima rasti bene kiekviename miestelyje arba kaime, tačiau ne visus poetai apgyvendina savo eilėraščiuose. Dėliodamas pastarąją savo poezijos knygą, kurią redagavo poetas Dainius Gintalas, Juozas sakė įvairavęs temas, kad skaitytojams būtų nenuobodu. Eilėraščiuose poetas nevengia ir prietarų vaizdavimo, čia apstu liaudies pastebėjimų, išminties. Na, o viename eilėraštyje paskelbtas tarsi savotiškas testamentas, kuriame poetas griežtai reikalauja nenešti jam baltų gėlių, neskaityti jo eilių, sidabriniais balsais negiedoti jam odžių ir ditirambų, pataria geriau jau keiksnoti, lupti skūrą, nes jis trokštąs šėlsmo ir dardesio, o pabaigoje dar ir užtvirtina savo reikalavimus tarsi vaško antspaudu: „(...) tegul tai būna mano testamentas! –/ paskutinė valia prieš nežinia kada ateisiančią mirtį./ esu kerštingas ir nenuolaidus/ todėl ir prašau, beveik reikalauju: pildykite, ką prisakau./ kitaip neištversiu, o numiręs atsikelsiu, – kaip gyvą mane matote, –/ ir nugraušiu ausis jums po vieną…“.

„Eilėraščius rašyti, kaip ir visi, pradėjau ketvirtoje klasėje, - linksmai pasakojo J.Žitkauskas. – O vieną iš jų žiemos tematika paskaičiusi mokytoja Birutė Stacevičienė papasakojo apie rimą ir ritmą poezijoje, o tai mane taip užkabino, kad nusprendžiau susigalvoti net slapyvardį – juk visi poetai jį turi. Pasirinkau slapyvardį Chrustas. Taip mano tėviškėje vadinami tokie kepiniai – žagarėliai“. Tačiau vaikiški paeiliavimai, kad ir koks savikritiškas būtų Juozas, sėkmingai išaugo ir toliau auga į tikrą poeziją, juokinančią, liūdinančią, verčiančią susimąstyti, prisiminti – bet kokiu atveju neleidžiančią snūstelėti...

Labai gražiai į poezijos knygos pristatymą įsipynė ir V.Povilionienės pasakojimai ir dainos. Abu kūrėjai – Juozas ir Veronika – kilę iš Lazdijų rajono, Kapčiamiesčio, tad nenuostabu, kad turi daug bendra. Ypač juos jungia pasaulėjauta, liaudies dainos ir poezija. „Kai man sako, kad mano atliekamos dainos liūdnos, atsakau, kad nė viena tauta, kuri turi seną folklorą ir ilgaamžę istoriją, dainuoja liūdnas dainas, kurias aš vadinu žydros ramybės dainomis“, - sakė V.Povilionienė. ji padainavo ne tik visiems gerai žinomų, bet ir rečiau girdimų lietuvių liaudies dainų. O viena „Vanagėli, aštrianagėli“ pačios atlikėjos dar 1970 m. užrašyta Adutiškyje. Unikali, graudžiai graži ir labai gilios prasmės daina, todėl p. Veronika kvietė visus užrašyti kuo daugiau liaudies dainų, kol jos nenugrimzdo į užmarštį.

Taip pat V.Povilionienė kvietė visus skirti laiko gruodžio 15 d. Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančiam paramos Ukrainai renginiui, kurį tiesiogiai transliuos ir „LRT kultūros“ kanalas. Šio koncerto metu bus galima aukoti, o parama bus skirta kare sužalotų Ukrainos karių gydymui bei reabilitacijai. „Visi mes buvome kartu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, - sakė V.Povilionienė. – Tad ir dabar mūsų ryšiai nesuirę“.

Svečiams nuoširdžiai dėkojo Švenčionių r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Leonarda Vilčiauskienė ir visi susirinkusieji. Daug kas įsigijo J.Žitkausko knygų ir pasinaudojo proga gauti poeto autografą. Susidomėjimo sulaukė ir kitos „Žuvėdros“ leidyklos knygos.

Irena POŽĖLIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis