Rugsėjo 22 d. minima Baltų vienybės diena. Ją pakiliai pažymėjo ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos „Maironiečių“ būrelis, vadovaujamas Alės Krinickienės.

Bendrą mūsų protėvių genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė mokslininkas G.Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros.

Baltų genčių (kuršių, sėlių, žemaičių, lietuvių, aukštaičių, žiemgalių) telkimasis į didelius junginius, galop į valstybę – sudėtingo ir ilgo proceso išdava. Lietuvos teritorijoje gyvenusias baltų gentis siejo giminystės ryšiai, bendros tradicijos, vienodi laidojimo papročiai. Baltų gentys kultūros požiūriu gana panašios, religijos pobūdis vienodas. Lietuviai ir latviai kilę iš bendrų protėvių, dėl to šios tautos turi daug panašumų. Labai ryški kultūrų bei kalbų jungtis. Stipriausi Vakarų baltai buvo prūsai. Lietuvių ir aukštaičių pietiniai kaimynai buvo jotvingiai (sūduviai). Karingumu jie neatsiliko nuo žemaičių. Jotvingių gyvenamoji teritorija – dabartinės Gudijos vakarai, Lenkijos šiaurės rytų dalis ir Lietuvos pietūs, daugiausia Nemuno pakrantės. Latgaliai gyveno į šiaurę nuo Dauguvos. Tai viena didžiausių baltų genčių. Jie vėliau sudarė pagrindą latvių tautai susiformuoti. Rytų baltų gentys gyveno erdviuose Rytų Europos plotuose, net iki dabartinės Maskvos, galiausiai jas nukariavo ir asimiliavo slavai.

Renginį pradėjo Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos prezidentė Diana Borovik:

- Baltų vienybės diena yra viena prasmingiausių lietuvių švenčių. Kodėl šią šventę vadiname Baltų vienybės diena? Ogi todėl, kad rugsėjo 22 dieną įvyko Saulės mūšis, kuriame baltų gentys susivienijo ir nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Tai mena didingą lietuvių istorinę praeitį, Baltų vienybės diena primena mums baltiškąją mūsų kilmę. Juk ir žmogui, ir tautai labai svarbu žinoti savo šaknis. Būtent Saulės mūšio dieną susivieniję baltai nugalėjo Livonijos ordiną, tąsyk įvyko lūžis mūsų tautos istorijoje.

Diana pabrėžė, kad mūsų protėviai kovojo dėl mūsų ateities, o mes turėtume vertinti šiuos nuopelnus, nes, jei ne mes, niekas daugiau ir neprabils apie mūsų protėvių žygius, apie garbingą mūsų istoriją – mes turime rėkti pasauliui, kad baltų tautos turi tokią gražią šventę, kurios metu baltų ugnis įžiebiama aukščiausiose kalvose. Mindaugo gimnazijos prezidentės nuomone, šiuolaikiniai žmonės turi daryti viską, kad ši diena ir baltų kultūra nebūtų pamiršta. Jei mes pamiršime baltų kultūrą, mes pamiršime savo, kaip baltų genties šaknis. Savo kalbą Diana apibendrino Algimanto Čekuolio citata apie tautos vienybę: „Tautos vienybė įmanoma tik tada, kai išsaugomas jos įvairiaspalviškumas. Pagarba vienas kitam – stato. O juodinimai – griauna“. Ji pakvietė gerbti vieniems kitus: save, savo bendruomenės narius, kaimynus.

Renginio viešnia folkloro atlikėja, mokytoja Milda Petkevičienė užvedė mielų širdžiai lietuvių liaudies dainų, jai pritarė ir gimnazistai bei muzikos mokytojas Gytis Šalna. Renginiui buvo parinkta ir įsimintinų eilėraščių, kuriuos skaitė gimnazijos skaitovai, skambėjo baltiškosios maldos, eilės, atliekamos maironiečių (vad. A.Krinickienė) ir „Civito“ (vad. O.Baranauskienė) būrelio narių.

Na, o kulminacija – visi renginio dalyviai susikibo rankomis ir kartu dainavo, taip pademonstruodami tikrą baltiškąją vienybę.

Irena POŽĖLIENĖ