Mes turime 174 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3977
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16886
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:152161

Švenčionių cerkvė – Konstantinopolio soboro atspindys

2014 m. spalio 4 d. šeštadienis Nr. 75 (1413)

Minint Europos paveldo dieną kiekvienais metais rajone vyksta renginiai, kuriuose rajono visuomenė ir svečiai supažindinami su rajono kultūriniu paveldu. Šiais metais vyko net keletas renginių, kuriuose dėmesys buvo skirtas XX amž. pradžios kultūriniam paveldui Švenčionių mieste. Nalšios muziejuje veikusi fotografijų paroda supažindino su praėjusio amžiaus pradžios Švenčionių miesto vaizdais, vyko renginys, skirtas XX amžiaus pradžios Švenčionių Lietuvių gimnazijos pristatymui.

 

Cerkvės gelbėjimo darbai prasidėjo

Didelio dėmesio sulaukė stačiatikių cerkvė, dėl kurios išlikimo daug metų kovojusi rajono savivaldybė pagaliau pasiekė, kad objektas būtų įrašytas į kultūros paveldą ir taptų saugomas valstybės. Meras Vytautas Vigelis atskleidė, kad čia yra didelis kultūros ministro Šarūno Biručio nuopelnas. Jam tapus ministru, cerkvės reikalai sparčiai pajudėjo. Daug metų visi bandymai lyg į sieną atsimušdavę. Šią vasarą rajono meras Vytautas Vigelis pranešė visuomenei gerą žinią, kad gavo pranešimą apie skirtą finansavimą proceso pradžiai. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informavo Lietuvos stačiatikių arkivyskupiją ir Švenčionių rajono savivaldybę, kad yra skirta lėšų Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės tyrimams ir tvarkybos darbų projekto parengimui. Departamentas iš valstybės biudžeto lėšų skyrė minėtiems darbams 132664 Lt. Likusi suma daliniam finansavimui Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos (12000 Lt) ir Švenčionių rajono savivaldybės (8000 Lt). Kai pasiekiama sėkmė, atsiranda norinčių ją pasisavinti. Iš tikrųjų nei čia jokie liberalai, nei politikos užribyje likę atskiri asmenys, beje, su savo problemomis nesusidorojantys, niekuo neprisidėję ir negalintys prisidėti. Visiškas nesąmones apie tai rašinėjo ponas Lebedevas, minėjęs kažkokius liberalus, ne mažiau nesąmonių prikalbėjo vienam rusiškam kanalui tūlas Aleksandras. Cerkvės remontui reikia milijonų, kultūros paveldo objektui dabar juos skirs valstybė.

 

Švenčionių cerkvė - nepaprasta

Šiais metais minint Europos paveldo dieną įdomus ir prasmingas renginys vyko Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių cerkvėje. Kol kas labai prastos būklės pastate, kuris iš tikrųjų pasirodė esąs labai didelė vertybė, paskaitą apie šios cerkvės įrangą ir dailės vertybes skaitė Kultūros paveldo centro vyriausioji paminklotvarkininkė Asta Giniūnienė. Tiksliau, ne skaitė, o pasakojo labai nuoširdžiai, emocionaliai ir profesionaliai. Džiugu buvo klausytis ne tik renginio dalyviams, bet ir stačiatikiams, kurie pirmiausia uždegė žvakeles. Galbūt ir jie ne viską žinojo apie savo šventovę.

Pirmoji stačiatikių cerkvė Švenčionyse buvo pastatyta 1743 metais. Ji buvo medinukė ir stovėjo stačiatikių kapinėse, ten dabar matomas kalnelis. Tuo metu Švenčionyse buvę kariniai daliniai, o po 1831 metų sukilimo į Švenčionis atvažiavo gyventi daug žmonių iš Rusijos. Bendruomenė susirūpino – reikėjo didesnės šventovės. Bendruomenė nutarė statyti naują cerkvę. Ji buvo pastatyta 1898 metais.

Pasak paminklotvarkininkės Astos Giniūnienės, ši cerkvė nepaprasta, visiškai išsiskiria iš miestelio architektūros stiliaus. Tai – rusų bizantiškojo stiliaus architektūra, garbaus architekto Mikalojaus Prozorovo darbas. M.Prozorovas buvo vienas rimčiausių architektų, baigęs mokslus Peterburge. Jis yra Vilniuje suprojektavęs daug gyvenamųjų pastatų, taip pat Mokslų akademiją, Žvėryno cerkvę, totorių mečetę. Architektas buvo nepaprastas žmogus, jis puikiai suprato šventovės dvasią ir paskirtį. Asta Giniūnienė džiaugėsi atradusi Švenčionių cerkvę kaip didžiulę meno vertybę ir sakė, kad švenčioniškiai gali didžiuotis ją turintys, nes tai nepaprastas statinys. Pasak paminklotvarkininkės, iš dalies gal ir gerai, kad ji nebuvo remontuota – viskas išliko nuo pastatymo nepaliesta, autentiška, dabar įmanoma restauruoti. Yra statinių, kurie nemokšiškai remontuojant buvo sugadinti.

Rusijos cerkvėms būdingas bizantiškasis stilius perimtas iš Konstantinopolio Sofijos soboro, kurį, pasak legendos, atradę Vladimiro pasiuntiniai, kurie ieškojo, kaip rusams apsikrikštyti. Apkeliavę daug pasaulio, pasiuntiniai apsistojo Konstantinopolio sobore, kur, sako, pajutę tikrąjį dieviškumą.

Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių cerkvė yra kryžiško kupolinio pavidalo, orientuota į Rytus, iš kur atėjo išganytojas. Cerkvės akcentas - centrinis kupolas, vaizduojantis dangiškąją sferą. Tai visiškai kitoks akcentas, negu katalikų bokštai. Aplink centrinį kupolą yra 4 maži kupoliukai, 12 langų simbolizuoja 12 apaštalų. Pasak A. Giniūnienės, cerkvėje nėra nieko atsitiktinio. Cerkvė nėra didelė ploto atžvilgiu, bet pažiūrėjus į aukštį, iš kur sklinda šviesa, atrodo, kad ji nepaprasta, šviesos iliuzija tarsi užburia – jaučiasi dieviškumas. Tai architektūrinė erdvė, kuri Konstantinopolio sobore užbūrė Vladimiro pasiuntinius.

Šiandieną pastato būklė šaukte šaukiasi pagalbos. Galima pasidžiaugti, kad šauksmas išgirstas, darbai, kol kas dokumentinėje stadijoje, prasidėjo. Renginio metu į klausimus apie remontą atsakė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė, organizavusi šią įdomią paskaitą cerkvėje. Jos dėka mes tiek daug sužinojome apie miesto centre esantį kultūros paveldo objektą, kuris po remonto tarsi prisikels naujam gyvenimui.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ