Mes turime 294 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5987
mod_vvisit_counterŠią savaitę:27874
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:71857
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Labanoro bažnyčioje – dviguba šventė

2014 m. rugsėjo 13 d. šeštadienis Nr. 69 (1407)

Dar viena data – 2014 m. rugsėjo 8-oji – aukso raidėmis bus įrašyta į naujosios Labanoro bažnyčios istoriją. Nes šią dieną, kai švenčiama Švč. Mergelės Marijos gimimo diena (tokį vardą turi ir Labanoro bažnyčia, ir parapija), bažnyčioje buvo pašventintas dailininkės Margaritos Čepukienės sukurtas Šv. Juozapo paveikslas, skirtas vienam iš šoninių – Šv. Juozapo – altorių. Ir dabar altorius įgavo savo tikrąją dvasią, prie jo tikintieji galės melstis, o žiūrėdami į tikrai nuostabų paveikslą, kuriame pavaizduotas angelo apsireiškimas Juozapui, pajus tą keistą lengvumą, su kuriuo angelas pakibęs erdvėje. Žiūri į paveikslą, jauti skrydžio lengvumą ir stebiesi dailininkės talentu, sugebėjimu perteikti mintį. Tai jau antras dailininkės Margaritos Čepukienės paveikslas, skirtas Labanoro bažnyčios altoriams. Pirmą – Marijos su kūdikiu – paveikslą ji sukūrė centriniam altoriui, būtų puiku, jei ir trečias bažnyčios altorius pasipuoštų tos pačios dailininkės sukurtu paveikslu.

Kitas svarbus įvykis – tai Kryžiaus kelio 14 stotelių originalių paveikslų, kuriuos sukūrė kita dailininkė Teresė Blažiūnienė su dukra Akvile, pašventinimas. Šie 14 paveikslų unikalūs tuo, kad sukurti iš sudegusios bažnyčios gaisravietėje rastų daiktų, daugiausia tarp jų viniųs. Tie paveikslai – tarsi savotiškas žinia iš praeities ateities kartoms. Bet apie viską iš pradžių.

Rugsėjo 8-oji – Švč. Mergelės Marijos gimimo diena ir pagrindinė Labanorinės atlaidų diena. Džiugu buvo matyti tikinčiųjų pilną bažnyčią. Ir nors tai jau trečioji atlaidų diena, bet tikintieji susirinko pasimelsti. Atvažiavo ne tik daug kunigų, bet ir Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis. Įtemptoje darbotvarkėje laiko šv. Mišioms surado ir Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis. Vadinasi, ne veltui po 2009 metų gaisro buvo dedamos visos pastangos pastatyti naują bažnyčią.

- Prieš 5 metus mes visi išgyvenome skausmingas akimirkas dėl senosios bažnyčios netekties, bet Dievas mus apdovanojo nauja bažnyčia ir nauja aplinka. Klebono rūpesčiu atsinaujina ir aplinka, ir bažnyčia. Todėl naujos bažnyčios įkvėpimas mus skatina, kad ir mes savo dvasinę bažnyčią nuolat atnaujintume ir gražintume, ir to prašome Motinos Marijos. Per jos nuolankumą Dievas pasiuntė savo sūnų į žemę, kuris tapo mūsų išganytoju, ir mes meldžiame, kad Marija mums padėtų išlaikyti dvasinę bažnyčią tyrą, nesuteptą. Ir šiandien meldžiamės ne tik už tuos, kurie puošia šią bažnyčią, bet ir savo dvasinį gyvenimą brangina ir rūpinasi jo dorybėmis, - kreipdamasis į susirinkusius sakė vyskupas Juozapas Matulaitis. Po pamokslo, kurį pasakė kunigas Rokas Puzonas, ir kuris buvo skirtas Švč. Mergelės Marijos gimimui, jos tėvams, jos svarbai mūsų gyvenime, vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino Šv. Juozapo altoriaus paveikslą ir 14 kryžiaus kelią simbolizuojančių paveikslų, o baigiantis šv. Mišioms, kurias aukojo vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis, Molėtų dekanas Kęstutis Kazlauskas ir kunigai Viktoras Kudrešovas, Steponas Tunaitis, Rokas Puzonas, Egidijus Kazlauskas, Dovydas Grigaliūnas, o pamaldose dalyvavo ir kiti kunigai: monsinjoras Juozapas Čeberiokas, Mindaugas Grenda, Povilas Stankevičius, Česlovas Zažeckas, Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas paprašė vyskupą Juozapą Matulaitį įteikti du Gerumo angelus.

- Turėti Šv. Juozapo paveikslą kaip globėją visuotinės bažnyčios, šeimų globėją yra labai svarbu. Ir mums, ypač šiais metais, kai švenčiame šeimos metus, kviečiu melstis, kad jis būtų mūsų užtarėjas, - prieš įteikdamas Gerumo angelą Šv. Juozapo paveikslą sukūrusiai dailininkei Margaritai Čepukienei, sakė vyskupas Juozapas Matulaitis.

Antras Gerumo angelas buvo įteiktas Šv. Juozapo paveikslo mecenatui Gediminui Keršiui ir jo šeimai. Beje, tai jau aštuntas Gerumo angelas, išskridęs pas gerus žmones, prisidedančius prie naujosios Labanoro bažnyčios atgimimo.

- Šie Gerumo angelai yra džiaugsmingi tuo, kad švenčiame trejus metus, kaip stovi ši nauja bažnyčia. Jau trejus metus mes ją puoselėjame ir gražiname. Šiandien ypatinga diena tuo, kad mūsų bažnyčia sulaukė labai gražaus Šv. Juozapo paveikslo. Kad visa tai atsirastų, reikia stiprios Dievo valios, bet tą Dievo valią turi pažinti menininkas. Miela Margarita, Jūs esate ta menininkė, kuri Labanore paliekate neišdildomą pėdsaką ne tik dabarčiai, bet ir ateities kartoms, ir už tai į jūsų rankas išskrenda septintasis Gerumo angelas. Noriu pakviesti Keršių šeimą. Visi geri darbai atsiranda su nuostabių tikinčių žmonių pagalba, ir šį Gerumo angelą noriu įteikti Keršių šeimai, kurie yra Šv. Juozapo paveikslo mecenatai. Jūsų šeimai, gerbiamieji, aštuntasis Gerumo angelas. Tesaugo jis jus ir globoja, - įteikiant Gerumo angelus kalbėjo Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas.

Pasibaigus šv. Mišioms žmonės neskubėjo skirstytis, vieni stovėjo prie nauju paveikslu pasipuošusio Šv. Juozapo altoriaus, kiti apžiūrinėjo naujus Kryžiaus kelio stotelių paveikslus. Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Vigelienė sakė esanti tiesiog sužavėta Šv. Juozapo paveikslo. Rajono meras Vytautas Vigelis, Labanoro seniūnas Vincas Jusys, vyskupas Juozapas Matulaitis ir Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas klausėsi dailininkių Margaritos Čepukienės ir Teresės Blažiūnienės pasakojimų apie kūrybos procesą, lėmusį pašventintų kūrinių gimimą. Šių dviejų dailininkių mintimis ir aš norėčiau užbaigti šį savo pasakojimą apie Švč. Mergelės Marijos gimimo dienos šventimą Labanore 2014 m. rugsėjo 8 dieną.

- Užbaigusi šį paveikslą jaučiu tuštumą. Aš visą save atidaviau kurdama šį Šv. Juozapo paveikslą. Dirbau ilgai, metus po 12 ir daugiau valandų. Net apsilankymas Šventojoje žemėje neatsakė į man rūpimus klausimus. Ten būdama aš pajutau ką kitą. Daugiau žmogišką Juozapo prigimtį, o ne šventojo pajutau. Gal po kiek laiko pailsėjusi ir išsamiau galėsiu papasakoti, ką jaučiau kurdama paveikslą, bet dabar – tuštuma. Pagrindinė mintis kuriant paveikslą buvo jį pavaizduoti kaip gerą dorą žmogų, be visų pagražinimų. Kad žvelgdami į paveikslą matytume paprastą dorą žmogų, klausantį angelo balso. Antrą paveikslą buvo sunkiau kurti nei pirmą, centriniam altoriui. Pirmas buvo pagal nustatytus kanonus, aš tik pateikiau savo mintis. Žinojau, kaip daryti Marijos paveikslą, o antram paveikslui reikėjo daugiau minčių, kurias buvo nelengva įgyvendinti, - mintimis apie Šv. Juozapo paveikslo kūrimą dalinasi dailininkė Margarita Čepukienė.

- Kurdama su dukra Akvile paveikslus iš gaisravietėje rastų senosios bažnyčios relikvijų, vinių, pačias didžiausias vinis išsaugojome Kryžiaus kelio stotelių paveikslams, nes tai reikšmingiausi bažnyčiai paveikslai. Kiekvienas iš visų 14 paveikslų gimė ieškojimų kelyje, buvo klaidžiojimų, kol sustojome ties minimalizmu. Buvo visi metai dėliojimų, ieškojimų. Iš pradžių susidėjome pirmą ir paskutinį paveikslus, o po to dėliojome kitus. Patikėkite, iš vinių sukurti paveikslai dar skaudžiau duria savo tikroviškumu ir sakralumu, nes tose vinyse sukaupta laiko energija, tą jautė net mažos mano anūkės. Reikėjo matyti, su kokiu atsargumu, metusios visus žaidimus, jos laikė rankose tas senas, gaisravietėje rastas vinis. Liko vienam paveikslui – Kristaus prisikėlimui – medžiagos. Šie paveikslai liks šioje bažnyčioje. Beje, Labanoro bažnyčia nuo šiol turi dvi Kryžiaus kelių stoteles – labanoriškes ir atkeliavusias. Paveikslai, sukurti iš senosios bažnyčios gaisravietėje rastų daiktų įkomponuojant ir naujai naudotas medžiagas, man simbolizuoja tikėjimo į Dievą perdavimą iš kartos į kartą, nes tos vinys yra šimtmečiais įmelstos, pakrikštytos ugnimi. Jos turi tokią dvasią, ir kai prie jų prisilieti, jauti teigiamą energiją, einančią per tave. Ir tu negali eiti prie kūrybos piktas. Aš net visuomeniniu transportu stengiausi nevažinėti, kad negaučiau neigiamos energijos. Šie kryžiaus kelio paveikslai buvo dėliojami mano protėvių žemėje – Giedraičių žemėje. Užbaigusi paveikslus jaučiu palengvėjimą, nes kurdama jaučiau tarsi pati neščiau tą kryžių. Ir čia tiktų žodis „baigta“, nes baigtas vienas mano kūrybos etapų, - sako dailininkė Teresė Blažiūnienė, o aš neskubėdamas dar kartą apžiūriu Šv. Juozapo paveikslą, originalias Kryžiaus kelio stotis ir nejučiomis pagalvoju, kad labai gerai, jog 2014 m. Labanorinės atlaidai baigėsi dviguba švente – Šv. Juozapo altoriaus paveikslo ir naujų originalių Kryžiaus kelio stočių pašventinimu.

Algis JAKŠTAS